Marso ledas kaip gyvybės išsaugojimo terpė
NASA mokslininkai padarė stulbinamą atradimą, kad Marso ledas gali veikti kaip natūralus šaldytuvas, apsaugantis senovės mikrobų pėdsakus nuo kosminės radiacijos. Tyrimai parodė, kad lede organinės medžiagos gali išlikti nepažeistos iki 50 milijonų metų, o tai yra 25 kartus ilgiau už pačių ledynų amžių Marse.
Bakterijų išlikimas ledo aplinkoje
Komanda, vadovaujama Aleksandro Pavlovo iš Goddardo centro, atliko eksperimentus, kurių metu buvo užšaldyta bakterija E. coli gryname lede ir su Marso grunto mišiniu, esant -51°C temperatūrai. Po to bakterijos buvo veikiamos gama spinduliuote, kurios dozė atitiko 50 milijonų metų radiaciją Marso paviršiuje. Eksperimentas parodė, kad gryname lede išliko 10% aminorūgščių, o grunte su moliu jos degradavo dešimt kartų greičiau.
Gryno ledo pranašumas
Ankstesni tyrimai parodė, kad ledo ir grunto mišinys kenkia organikai dėl molio sukuriamų hidroksilinių radikalų, kurie yra itin agresyvūs ir naikina organiką greičiau nei pati radiacija. Tuo tarpu grynas ledas veikia kaip izoliatorius, nes jame nėra agresyvių radikalų koncentracijos vietų.
Strategijos keitimas ieškant gyvybės
Šis atradimas keičia NASA strategiją ieškant gyvybės ženklų Marse. Dabartiniai marsaeigiai, tokie kaip Perseverance ir Curiosity, ieško gyvybės pėdsakų uolienose ir nuosėdose. Tačiau nauji duomenys rodo, kad mikrobų pėdsakus reikėtų ieškoti lede, o ne grunte. 2008 m. Phoenix misija jau parodė, kad galima kasti iki pusės metro gylio ir rinkti ledo pavyzdžius.
Ateities misijų iššūkiai
Būsimoms misijoms reikės galingų gręžimo įrenginių, nes didžioji ledo dalis slypi po paviršiumi. Svarbiausia dabar yra žinoti, kur kasti: gryname lede arba amžino įšalo ledo lensėse, toliau nuo mineralų. Bet kokie mikrobai, patekę į šį ledą, vis dar gali būti ten — išsaugoti ir pasirengę atradimui.
