Curiosity atradimai Marso krateryje
NASA Curiosity roveris, tyrinėdamas Marso paviršių, pateikė naujų įžvalgų apie senovės šiltas vandens buveines. Roveris surinko 20 uolienų mėginių iš skirtingų aukščių Šarpo kalno, esančio Geilo krateryje. Šie mėginiai buvo analizuoti naudojant CheMin – nešiojamą rentgeno laboratoriją, nustatančią mineralinę sudėtį per difrakciją.
Kristalų dydis atskleidžia praeitį
Viena iš svarbiausių tyrimo išvadų – gautų hematito kristalų dydis. Viršutinėse sluoksniuose šie kristalai buvo mažesni nei 10 nanometrų, o senesniuose, apatiniuose sluoksniuose – iki 65 nanometrų. Hematitas veikia kaip laiko mašina, leidžianti suprasti, kiek laiko uolienos buvo šiltose ir drėgnose sąlygose.
Šiltos vandens buveinės po paviršiumi
Viršutiniuose sluoksniuose dominavo šaltis, ir skystas vanduo greitai išgaruodavo. Tačiau dideli kristalai apatiniuose sluoksniuose rodo, kad ten egzistavo šiltos požeminės vandens buveinės. Šios vandens buveinės galėjo išlikti aktyvios iki 4,7 milijono metų, kas gali būti reikšminga gyvybės paieškoms.
Perseverance ir Curiosity tyrimai
Šie atradimai dera su kitais Marso tyrimais. Perseverance roveris aptiko karbonatų klodus Jezero krateryje, kurie rodo ankstyvąją anglies surišimo epochą. Curiosity taip pat užfiksavo momentą, kai Marso ežerai pradėjo išgaruoti į retėjančią atmosferą, tačiau vanduo ne visiškai išnyko – jis pasitraukė į gilesnius sluoksnius, kur tapo šilumos prieglobsčiu.
