Matomojoje Mėnulio pusėje aptiktas 222 metrų skersmens naujas smūginis krateris

Mokslininkų vertinimu, 2024 metų pavasarį į matomąją Mėnulio pusę rėžėsi asteroido arba kometos fragmentas, kurio dydis prilygo trijų-šešių aukštų namui.

Tyrėjų skaičiavimu, tokio stiprumo smūgis įvyksta maždaug kartą per 132 metus, tačiau nei antžeminiai, nei kosminiai teleskopai jo realiuoju laiku neužfiksavo.

Smūgio padarinius 2024 metų gegužę, netrukus po susidūrimo, nufotografavo zondas Lunar Reconnaissance Orbiter (LRO). Vis dėlto plačiakampiai LRO vaizdai pasimetė dideliame duomenų sraute, todėl naujas krateris juose pastebėtas tik 2025 metų rugpjūtį.

Tų pačių metų rudenį zondas šį objektą nufotografavo detaliau, o 2026 metų pradžioje atradimas buvo galutinai patvirtintas.

Krateris su stačiomis sienomis yra apie 222 metrų skersmens ir iki 43 metrų gylio. Nurodoma, kad jis didesnis už Romos Koliziejų ir maždaug tris kartus lenkia ankstesnį rekordininką, kurį LRO buvo aptikęs dešimtmečiu anksčiau.

Pasak šaltinyje cituojamo vertinimo, tai didžiausias žinomas smūginis krateris, susiformavęs Saulės sistemoje šiuolaikiniu metu.

NASA, besirengianti Mėnulyje statyti astronautų bazę, šis atradimas svarbus vertinant, kokią riziką būsimoms konstrukcijoms gali kelti po tokių smūgių išmetamos medžiagos.