Kosminio išvėdinimo įtaka mėnulio dirvožemiui
Southwest Research Institute ir Teksaso universiteto San Antonijuje mokslininkai ištyrė mėnulio dirvožemio pavyzdžius, grąžintus iš Apollo 11, 16 ir 17 misijų, siekdami suprasti, kaip kosminis išvėdinimas veikia jų ultravioletinį atspindį. Tyrimai parodė, kad išvėdinimas suformuoja nanofazinio geležies daleles, kurios daro šviesos atspindį tamsesnį tolimajame ultravioletiniame diapazone.
LAMP misijos reikšmė
Gauti rezultatai padeda tiksliau interpretuoti Lunar Reconnaissance Orbiter misijos Lyman-Alpha Mapping Project (LAMP) duomenis, kuris nuo 2009 metų tiria Mėnulį. Supratimas, kaip išvėdinimas keičia dirvožemio ryškumą, yra kritiškai svarbus, siekiant patikimai atskirti vandens ledo signalus nuolat šešėliuotuose poliariniuose krateriuose.
Mikrometeorito smūgiai ir saulės vėjo poveikis
Kosminis išvėdinimas apima įvairius pokyčius, vykstančius ant beatmosferinių kūnų paviršių dėl mikrometeorito smūgių ir saulės vėjo srauto. Šie procesai sukuria nanodaleles iš geležies, kurios mažina albedą ir keičia spektrus, tamsindamos juos matomame ir artimajame infraraudonųjų spindulių diapazone bei silpnindamos ryškumą tolimųjų ultravioletinių spindulių diapazone.
Pažangios analizės metodai
Tyrėjų komanda naudojo modernius metodus, tokius kaip aukštos raiškos transmisinė elektroninė mikroskopija, kad ištirtų atskirų dulkių grūdelių struktūrą ir cheminę sudėtį. Analizės parodė, kad stipriai išvėdintos dalelės, turinčios daug nanodalelių iš geležies, yra tamsesnės FUV diapazone, o mažiau išvėdintos dalelės yra šviesesnės. Šie rezultatai buvo paskelbti žurnale Journal of Geophysical Research: Planets.
