Mėnulio spindulys per pastaruosius 400-800 mln. metų sumažėjo maždaug 45 metrais
Thomaso Watterso komanda iš Smithsonian National Air and Space Museum apskaičiavo, kiek susitraukė Mėnulis, vėstant jo gelmėms. Remdamiesi Lunar Reconnaissance Orbiter Camera vaizdais, tyrėjai sudarė daugiau kaip 10 tūkst. jaunų lūžių žemėlapį ir įvertino, kad per pastaruosius 400-800 mln. metų Mėnulio spindulys sumažėjo maždaug 45 metrais.
Darbas spalio 14 dieną paskelbtas žurnale The Planetary Science Journal. Tyrėjų vertinimu, susitraukimo tempas siekė nuo 6 iki 11 centimetrų per milijoną metų, arba apie 0,1 mikrometro per metus.
Plutos susispaudimas pasireiškia skiauterėtais skardžiais – jaunais šlaitais, kurie susidaro, kai stūmos lūžis iškelia vieną uolienų bloką virš kito. Tokių darinių aukštumose ir jūrose suskaičiuota daugiau kaip 8 900, be to, jūrų lygumose aptikta dar per 2 000 mažų keterų.
Vienas ryškiausių darinių yra Mouchez L kraterio dugne netoli šiaurinio ašigalio, nuolat šešėlyje esančioje vietoje. Jis virš aplinkinio reljefo iškyla daugiau kaip 100 metrų. Šį objektą nufotografavo ShadowCam kamera, esanti Korėjos orbiteryje KPLO.
Skirtingai nei Žemėje, kur didžioji dalis tektoninio ir seisminio aktyvumo telkiasi plokščių ribose, Mėnulio pluta yra vientisas apvalkalas be tokių ribų. Dėl to lūžiai išsibarstę po visą paviršių, o mėnulio drebėjimas gali įvykti bet kur.
Apollo misijų palikti seismometrai 1969-1977 metais užfiksavo 28 negilius smūgius. Aštuoni iš jų įvyko ne toliau kaip 30 kilometrų nuo jaunų lūžių, matomų LROC nuotraukose.
Tyrėjų teigimu, masinis lūžių formavimasis prasidėjo palyginti vėlai, nes stora, suskeldėjusi ir porėta pluta veikė kaip šilumos izoliacija. Šiluma ilgiau išliko viduje, todėl vėsimas lėtėjo. Ten, kur pluta storiausia, lūžių aptinkama mažiausiai, ir šios sritys atrodo ramiausios.
2010 metais, kai LRO vaizdai apėmė tik dešimtadalį paviršiaus, buvo suskaičiuota 14 tokių skardžių. Po 17 metų darbo orbitoje ir milijonų kadrų jų jau žinoma daugiau kaip 10 tūkst., o Thomasas Wattersas mano, kad nauji dariniai formuojasi ir dabar.
