Genocido byla prieš Mianmarą
Jungtinių Tautų aukščiausiasis teismas pradėjo svarstyti bylą, kurioje Mianmaras kaltinamas genocidu prieš rohinjus – musulmonų mažumą šalyje. Šis procesas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik Pietryčių Azijos valstybei, bet ir tarptautinei bendruomenei.
Rohinjų krizė
Rohinjų krizė prasidėjo 2017 metais, kai Mianmaro kariuomenė pradėjo masines operacijas prieš rohinjus Rachinų valstijoje. Dėl šių veiksmų daugiau nei 700 tūkstančių rohinjų pabėgo į kaimyninį Bangladešą, kur jie gyvena pabėgėlių stovyklose.
Tarptautinė reakcija
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Mianmaro veiksmus, o žmogaus teisių organizacijos kaltina šalį vykdant etninį valymą. JT tyrėjai teigia, kad Mianmaro kariuomenė vykdė sistemingas žudynes, prievartavimus ir kaimų naikinimus.
Teisinis procesas
Bylą inicijavo Gambija, remdamasi JT Genocido konvencija. Ji siekia, kad teismas pripažintų Mianmaro veiksmus genocidu ir įpareigotų šalį imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolesniems nusikaltimams.
Pasekmės
Šios bylos baigtis gali turėti didelį poveikį tarptautinei teisei ir žmogaus teisių apsaugai. Jei Mianmaras bus pripažintas kaltu, tai gali sukelti sankcijas ir kitus politinius bei ekonominius padarinius šaliai.
