Ugnies elgsena mikrogravitacijoje
Kosminėje erdvėje ugnis elgiasi kitaip nei Žemėje. Mikrogravitacijos sąlygomis karštas oras nekyla aukštyn, todėl vietoje įprastų liepsnos liežuvių formuojasi beveik apvalios ugnies kamuoliai. Dėl šios priežasties gaisrų tyrimai kosmose tapo atskira mokslinių tyrimų sritimi.
Gaisrų saugumo svarba
Poreikis tirti gaisrų elgseną kosmose tapo ypač svarbus po Apollo 1 tragedijos 1967 metais, kai per žemės bandymus kabinoje su grynu deguonimi žuvo trys astronautai. Po šios katastrofos NASA pakeitė atmosferos sudėties strategiją, atsisakydama aukšto slėgio gryno deguonies žemės operacijose ir naudodama mišrius dujas.
Ateities misijų iššūkiai
Ateities kosminėms misijoms svarstoma „ekspedicinė” atmosfera su padidintu deguonies kiekiu, siekiant sumažinti pasiruošimo laiką išėjimams į atvirą kosmosą. Tačiau tai padidina gaisrų riziką. Europos mokslininkai gavo 14 mln. eurų programai FireSpace, skirtai sisteminiams gaisrų tyrimams ir gesinimui mikrogravitacijoje.
Nauji gaisrų valdymo metodai
Tyrėjai ieško naujų būdų, kaip kovoti su ugnimi orbitoje. Tai apima aktyvius liepsnos slopinimo metodus, tokius kaip eksperimentai su bangų poveikiu, taip pat išmaniųjų jutiklių tinklą ir tikslią gaisrų elgsenos modeliavimą mikrogravitacijoje. Konsorciume dalyvauja universitetai ir pramonės partneriai, o tyrimai vykdomi suborbitinėse misijose, tokiose kaip TEXUS, kurias Airbus reguliariai naudoja mikrogravitacijos eksperimentams.
Originalus straipsnis: phys.org
