Milijonai palydovų kelia grėsmę astronomijai

Palydovų grėsmė astronomijai

Europos pietinė observatorija (ESO) pirmą kartą įvertino, kokią įtaką mokslui gali turėti planuojami paleisti palydovai. Skaičiai rodo, kad poveikis bus reikšmingas. ESO astronomas Olivier Hainaut, dirbęs observatorijoje daugiau nei tris dešimtmečius, modeliuodamas esamų ir planuojamų palydovų padėtį, judėjimą ir ryškumą, padarė išvadą, kad orbitoje neturėtų būti daugiau nei 100 000 silpnų palydovų, nematomų plika akimi. Tokiu atveju mokslo nuostoliai būtų panašūs į įprastus techninius trukdžius, pavyzdžiui, įrangos gedimus.

Palydovų skaičiaus augimas

Tačiau šiuo metu planuojama paleisti daugiau nei 1,7 milijono palydovų. Pasak Hainaut, tai turės destruktyvų poveikį astronomijai. Šiuo metu orbitoje yra apie 14 000 aparatų, dauguma jų – Starlink. SpaceX planuoja dar milijoną palydovų, įskaitant orbitinius AI duomenų centrus, Amazon – daugiau nei 3000 Leo palydovų, o E-Space Cinnamon ir Kinijos CTC-1 bei CTC-2 konstelacijos gali pridėti šimtus tūkstančių.

Didžiausia grėsmė – Reflect Orbital

Pagrindinė problema – Reflect Orbital kompanija, kuri planuoja paleisti iki 50 000 veidrodinių palydovų iki 2035 metų. Šie palydovai atspindės saulės šviesą į Žemę naktį, sukurdami šviesos pluoštą, kurio skersmuo mažiausiai penki kilometrai. Palydovas bus keturis kartus ryškesnis už pilnatį tiems, kurie bus jo pluošto viduje, o kitiems – kaip Venera. Pagal Hainaut skaičiavimus, šimtai šių aparatų bus matomi net iš apšviesto Miuncheno, o naktinį dangų jie gali padaryti keturis kartus ryškesnį.

Nežinomi pavojai

Be akivaizdžių problemų, yra ir mažiau akivaizdžių rizikų. Niekas tiksliai nežino, kaip tūkstančiai atmosferoje sudegančių palydovų veikia pačią atmosferą. Taip pat egzistuoja Kesslerio sindromo – susidūrimų kaskados – pavojus. NASA įspėja, kad palydovų grupės gali trukdyti laiku pastebėti pavojingus asteroidus.