Kosmosas 2026 11 18 2 min. skaitymo

Modelis aiškina James Webb aptiktas mažas raudonas dėmes ankstyvojoje Visatoje

Viena didžiausių James Webb kosminio teleskopo staigmenų tapo vadinamosios mažos raudonos dėmės – kompaktiški objektai, kurių skersmuo siekia vos kelis šimtus šviesmečių, tačiau jie švyti kaip didelės galaktikos.

Jų aptikta gerokai daugiau, nei prognozavo modeliai, o V formos spektrai ir aiškaus rentgeno bei radijo spinduliavimo stoka netiko nė vienam įprastam paaiškinimui. Iš pradžių šie objektai buvo laikyti ankstyvaisiais kvazarais, tačiau tokiu atveju tektų pripažinti, kad masyvios juodosios skylės susiformavo per mažiau nei milijardą metų po Didžiojo sprogimo.

Iki šiol vienu įtikinamiausių aiškinimų buvo laikyta tiesioginio kolapso idėja, kai juodosios skylės užuomazga susidaro iš milžiniško šaltų dujų debesies. Tačiau tokios dujos vėsdamos linkusios suskilti į daugybę žvaigždžių. Šį scenarijų galėtų išgelbėti tik tiksliai dozuota kaimyninės galaktikos spinduliuotė, ardanti molekulinį vandenilį – pagrindinį aušintuvą. Be to, tankūs išoriniai debesies sluoksniai nuo tokios spinduliuotės pridengia jo branduolį.

Danielio Whaleno iš Portsmouth universiteto komanda žurnale The Astrophysical Journal Letters paskelbė simuliacijų rezultatus, pagal kuriuos juodosios skylės šiose mažose raudonose dėmėse atsirado kolapsuojant supermasyvioms pirmykštėms žvaigždėms.

Pagal šį modelį, juodąsias skyles gaubia masyvūs tankių dujų diskai, veikiantys kaip atrankinis filtras: rentgeno spinduliuotė lieka viduje, o dalis regimosios, ultravioletinės ir infraraudonosios šviesos prasiskverbia į išorę. Būtent tokį vaizdą ir fiksuoja James Webb teleskopas.

Modelis taip pat aiškina mėlynąją spektro dalį. Ją, anot autorių, sukuria maždaug 100 mln. žvaigždžių sankaupa diskuose, kurių skersmuo siekia apie 500 šviesmečių.

Skaičiavimai rodo, kad centrinių juodųjų skylių masė yra apie 10 mln. Saulės masių – mažiau nei ankstesni vertinimai, siekę iki 100 mln. Saulės masių.

Autorių teigimu, tai greičiausiai dar nėra galutinis atsakymas, tačiau kol kas toks aiškinimas geriausiai dera su stebėjimais. Jei modelis pasitvirtins, šie objektai, masiškai pasirodę maždaug po 600 mln. metų nuo Didžiojo sprogimo, gali būti ankstyviausi supermasyvių juodųjų skylių raidos pėdsakai.

Originalus šaltinis

Sekanti naujiena
Stanfordo tyrėjai pasiūlė būdą pagal smėlio grūdelių dydį nustatyti kopas supylusio vėjo greitį
Kosmosas

Stanfordo tyrėjai pasiūlė būdą pagal smėlio grūdelių dydį nustatyti kopas supylusio vėjo greitį

2 min. skaitymo

Skaityti →
Verta perskaityti
Galaxy S26 Ultra Utikrina Daugiasluoksn Privatumo Apsaug
Straipsnis

Privatumo pabaigos pradžia: kodėl neturėtumėte pasikliauti „saugiais“ telefonais

Išmanusis telefonas virsta prietaisu, kuris niekada nustoja jūsų stebėti. Nuo AI sukeltų klaidingų kaltinimų dėl medicininių nuotraukų iki…

4 min. skaitymo

Skaityti straipsnį →

Mūsų svetainėje nėra reklamų ir slapukų. Patinka turinys? Padėkite mums augti – pasidalinkite su draugais!

Atgal

Nustatymai

Ką rodyti pagrindiniame puslapyje?

Pasirinkimai įsimenami šioje naršyklėje.

Pranešimai

Tikrinama, ar šiame įrenginyje galima įjungti pranešimus...

Privatumo informacija
Į pagrindinį srautą

Kategorijos

Trumpam pakeiskite temą. Jūsų nustatymai išliks.

Įsidiekite programėlę

Įsidiekite „Pasaulio naujoves“ ir skaitykite naujienas tiesiogiai programėlėje.

Pasaulio naujovių programėlės ikona

Kur rasti programėlę?Įdiegę grįžkite į telefono ar planšetės pradžios ekraną. Raskite „Pasaulio naujovės“ ikoną ir paspauskite ją.

Programėlėje galėsite pasirinkti, ką skaityti. Naujienoms reikalingas internetas.

Jau esate programėlėje

Skaitykite naujienas čia, o kitą kartą programėlę atverkite paspaudę „Pasaulio naujovės“ ikoną savo įrenginio pradžios ekrane.

Pasirinkite, ką norite skaityti. Pasirinkimai išliks šiame įrenginyje.

Nustatymuose galite įjungti naujienų suvestines kartą arba du kartus per dieną.