Mokslininkai vis labiau tiki, kad TRAPPIST-1e – viena iš septynių TRAPPIST-1 sistemos planetų – gali turėti atmosferą, kurioje įmanomos gyvybei tinkamos sąlygos. Ši sistema yra už maždaug 40 šviesmečių nuo Žemės, Vandenio žvaigždyne, ir jau beveik dešimtmetį išlieka viena įdomiausių egzoplanetų tyrimų krypčių.
TRAPPIST-1 yra itin maža raudonoji nykštukė – vos šiek tiek didesnė už Jupiterį ir daug šaltesnė už mūsų Saulę. Tai reiškia, kad jos planetos sukasi labai arti žvaigždės, tačiau dėl žemos temperatūros jose gali išlikti skystas vanduo. Iš septynių atrastų pasaulių bent trys patenka į vadinamąją gyvybinę zoną, kurioje paviršiaus temperatūra galėtų leisti egzistuoti vandeniui.
Iš šių planetų labiausiai domina TRAPPIST-1e. Ji turi panašų dydį ir masę kaip Žemė, todėl yra vienas iš geriausių kandidatų ieškoti nežemiškos gyvybės. Tyrimus vadovaujantis dr. Ryanas MacDonaldas iš Šv. Andriaus universiteto sako, kad jų komanda naudoja Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST) tam, kad išmatuotų, ar planeta turi atmosferą ir kokios ji sudėties.
Mokslininkai analizuoja žvaigždės šviesos spektrą, kai planeta praeina priešais ją (tranzito metodas). Atmosfera, jei ji yra, sugeria dalį šviesos, o jos cheminės medžiagos palieka būdingus „pėdsakus“. Taip galima nustatyti, ar aplinkoje yra azoto, vandens garų, metano ar anglies dioksido – junginių, galinčių reikšti palankias sąlygas gyvybei.
Pirminiai duomenys rodo, kad TRAPPIST-1e gali turėti azotu turtingą atmosferą. Jei ši išvada bus patvirtinta, tai būtų vienas svarbiausių atradimų astrobiologijoje. Kitas žingsnis – ieškoti dujų, kurios galėtų būti biologinės kilmės, pavyzdžiui, metano kartu su deguonimi. Toks derinys Žemėje siejamas su gyvybiniais procesais.
Iki šiol gauti duomenys iš keturių JWST stebėjimų dar nėra galutiniai – planuojama atlikti dar penkiolika papildomų matavimų, kad būtų sumažintos paklaidos ir atmesti galimi klaidingi signalai, pavyzdžiui, kai cheminiai požymiai iš tikrųjų priklauso pačiai žvaigždei, o ne planetai.
Imperatoriškojo Londono koledžo planetų mokslininkas prof. Matthew Genge primena, kad gyvybės sąlygos priklauso ne tik nuo atstumo iki žvaigždės, bet ir nuo atmosferos. Venera ir Marsas mūsų sistemoje yra geras pavyzdys – abi planetos teoriškai galėtų būti panašios į Žemę, bet viena virto karšta planeta su nuodinga atmosfera, o kita prarado didžiąją dalį oro ir vandens.
TRAPPIST-1e yra senesnė už Žemę – jai apie 7,6 mlrd. metų. Tai reiškia, kad ji turėjo daugiau laiko vystytis ir galbūt leido atsirasti gyvybei. Jei ateityje bus aptiktos ne tik atmosferos, bet ir biologinės veiklos požymiai, tai gali būti pirmas stiprus įrodymas, kad nesame vieni Visatoje.
Išsamūs rezultatai paskelbti „The Astrophysical Journal Letters“, tačiau galutinės išvados bus tik po kelių metų, kai bus surinkta visa stebėjimų serija. Mokslininkai viliasi, kad ši planeta taps pirmąja už Saulės sistemos ribų, kurioje patvirtinta gyvybei tinkama aplinka.
