Mokslininkai atrado, kad Mėnulis nėra toks sausas, kaip manyta anksčiau
Nauji atradimai apie Mėnulio drėgmę
Ilgą laiką Mėnulis buvo laikomas beveik visiškai sausu. Mokslininkai, tyrinėję „Apollo“ misijų parvežtus mėginius, beveik nerado vandens pėdsakų. Tačiau 2009 metais NASA zondas LCROSS smogė į Mėnulio poliarinį kraterį ir aptiko vandens ledo, kas sukėlė naują susidomėjimą Mėnulio vandens ištekliais.
Vanduo Mėnulio gelmėse
Mokslininkai dabar tiria, ar Mėnulio gelmėse gali būti vandens. Nors tai nėra upės ar požeminiai ežerai, vanduo gali būti chemiškai susijęs su mineralais, tokiais kaip apatitai. Šis mineralas gali sulaikyti vandenį kristalinėje struktūroje, todėl vanduo yra „paslėptas“ akmenyse.
Reikšmė Žemės ir Mėnulio istorijai
Šis atradimas gali padėti geriau suprasti Mėnulio ir Žemės formavimosi istoriją. Manoma, kad abu dangaus kūnai susiformavo tuo pačiu metu, kai jauna Žemė susidūrė su Marso dydžio objektu. Žinodami, kiek vandens buvo Mėnulyje nuo pat pradžių, galime geriau suprasti, kaip vanduo atsirado Žemėje.
Misijų nesėkmės ir ateities planai
2025 metais NASA planavo paleisti zondą Lunar Trailblazer, kuris turėjo sudaryti Mėnulio vandens žemėlapį. Tačiau dėl techninės klaidos misija nepavyko. Vienas iš zondo prietaisų, pagamintas Oksforde, dabar laukia kitos galimybės būti panaudotas būsimose misijose.
