Pelėsis kaip inžinierius: neįprastas eksperimentas
2010 metais Hokaido universiteto biologas Toshiyuki Nakagaki atliko unikalų eksperimentą, kuris atskleidė neįtikėtiną pelėsio gebėjimą projektuoti transporto tinklus. Eksperimente buvo naudojama Petri lėkštelė, kurioje avižiniai dribsniai buvo išdėstyti taip, kad atitiktų Tokijo metro stočių išsidėstymą.
Geltonasis pelėsis Physarum polycephalum
Eksperimento centre buvo Physarum polycephalum – geltonasis pelėsis, kuris neturi nei smegenų, nei nervų sistemos. Nepaisant to, per 26 valandas pelėsis išaugo ir sukūrė kanalų tinklą tarp dribsnių, kuris beveik visiškai sutapo su Tokijo metro žemėlapiu.
Optimizuota transporto sistema
Pelėsio sukurta struktūra nebuvo atsitiktinė. Ji atitiko du svarbius parametrus: trumpiausius atstumus tarp taškų ir atsparumą pažeidimams. Jei vienas iš kanalų būdavo sunaikintas, maisto tiekimas tęsdavosi per alternatyvius maršrutus, tarsi tai būtų apgalvota atsarginių linijų sistema.
Neįtikėtinas gebėjimas
Inžinieriai dešimtmečius projektavo Tokijo metro tinklą, tačiau paprastas organizmas sugebėjo jį atkurti per mažiau nei parą. Tai buvo pasiekta be kompiuterių, be brėžinių ir be neuronų. Eksperimento rezultatai stebina ir kelia klausimų apie natūralius optimizacijos procesus gamtoje.
