Mokslininkai atskleidžia, kodėl Venera sukasi neįprastai

Veneros neįprasta sukimosi kryptis

Venera yra unikali Saulės sistemos planeta dėl savo neįprastos sukimosi krypties. Skirtingai nei dauguma planetų, ji sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o vienas apsisukimas aplink savo ašį trunka net 248 dienas. Mokslininkai ilgą laiką bandė išsiaiškinti, kodėl taip yra.

Naujas tyrimas ir jo išvados

Neseniai vykusioje Europos geofizinio sąjungos generalinėje asamblėjoje Vienoje buvo pristatytas naujas tyrimas, kuris gali paaiškinti šį fenomeną. Tyrimo autorius, planetologas Sedrikas Gilmannas iš ETH Ciuricho, kartu su kolegomis modeliuodamas planetos susidūrimus, nustatė, kad Veneros sukimosi kryptį galėjo pakeisti vienintelis galingas smūgis.

Modeliavimas parodė, kad kūnas, kurio masė sudarė apie dešimtadalį Veneros masės, smogęs dideliu kampu ir dideliu greičiu, galėjo staigiai sulėtinti ankstyvą planetos sukimąsi. Kai kuriais atvejais toks energingas smūgis galėjo iš karto pakeisti Veneros sukimosi kryptį į retrogradinę – iš pradžių greitą, kuri vėliau per šimtmečius sulėtėjo iki dabartinės.

Katastrofiški padariniai

Šis įvykis, tikėtina, įvyko per pirmuosius 50 milijonų metų po planetos susiformavimo. Smūgio pasekmės buvo katastrofiškos – modelis rodo, kad toks smūgis galėjo ištirpdyti apie 99% Veneros mantijos, palikdamas magmatinį vandenyną, kurio storis siekė šimtus kilometrų.

Vis dėlto, šio smūgio pėdsakai greitai išnyko. Jei planetos paviršius efektyviai išspinduliuoja šilumą į kosmosą, magmatinis vandenynas sustingsta, ir po kelių šimtų milijonų metų Veneros evoliucija po smūgio tampa beveik nepastebima.

Veneros vandens paslaptis

Veneros sukimosi kryptis taip pat turi įtakos energijos pasiskirstymui ir debesų formavimuisi, o tai lemia, ar planetoje galėjo egzistuoti gyvenimui tinkamos sąlygos. Gilmanną labiausiai domina klausimas, ar Veneros gelmėse liko vandens. Jei viduje sausa, planeta prarado vandenį visam laikui. Jei ne, paslaptis išlieka.