Mokslininkai peržiūrėjo superžemės GJ 3378b savybes – naujos viltys gyvybei

Nauji tyrimai GJ 3378b planetoje

25 šviesmečiai nuo mūsų, Žirafos žvaigždyne, aplink blankų raudonąjį nykštuką sukasi uolėta planeta GJ 3378b. Ši planeta buvo atrasta dar 2024 metais, tačiau pirminiai duomenys rodė, kad jos masė yra penkis kartus didesnė už Žemės. Tokia masė galėtų išlaikyti tankią atmosferą, tačiau tuo pačiu ir sutraiškyti bet kokią gyvybę paviršiuje.

Nauji duomenys keičia perspektyvas

Kalifornijos universiteto Irvine komanda atliko naują analizę ir nustatė, kad GJ 3378b yra lengvesnė nei manyta anksčiau – jos masė siekia apie 2,3 Žemės masės. Be to, buvo patikslintas ir jos orbitinis periodas – ne 25, o 21 diena. Tai leido planetą priskirti prie vadinamosios gyvybės zonos, kur temperatūra leidžia vandeniui išlikti skystu.

Raudonųjų nykštukų iššūkiai

Vis dėlto, yra ir tam tikrų nuogąstavimų. Raudonieji nykštukai, nors ir yra dažniausiai pasitaikančios žvaigždės Visatoje, gali sukurti uolėtas planetas savo gyvybės zonose, tačiau jų dažnos žybsniai gali sterilizuoti net ir gerai išsidėsčiusį pasaulį. Be to, artima orbita reiškia didesnę radiaciją, o tai gali lemti planetos atmosferos išgaravimą.

Ateities tyrimai

Detalėms išsiaiškinti padės naujos kartos teleskopai, tokie kaip Gigantiškasis Magelano, Ypač didelis teleskopas ir Gyvybingų pasaulių observatorija. Jie bandys aptikti tokių planetų atmosferose bioparašus – cheminius gyvybės pėdsakus. Tačiau, kaip pripažįsta patys tyrėjai, mes vis dar esame savo kosminių apylinkių tyrinėjimo pradžioje.