Mokslininkai siūlo naują paaiškinimą Einšteino „didžiausiai klaidai“
Naujas požiūris į kosmologinę konstantą
Vienas iš didžiausių šiuolaikinės fizikos iššūkių yra kosmologinė konstanta – mažas skaičius, susijęs su Visatos plėtimosi spartėjimu. Kvantinė teorija teigia, kad tuščia erdvė turėtų turėti didžiulį vakuumo energijos kiekį. Jei tai būtų tiesa, Visata būtų išsiplėtusi taip smarkiai, kad galaktikos, žvaigždės ir gyvybė niekada nebūtų susiformavę. Tačiau realybėje kosmologinė konstanta yra nepaprastai maža.
Erdvėlaikio topologija kaip sprendimas
Dabar Brauno universiteto fizikai siūlo galimą paaiškinimą: kosmologinės konstantos vertė gali būti apsaugota pačios erdvėlaikio topologijos. Jų idėja sieja kvantinę gravitaciją su kvantiniu Holo efektu – Nobelio premija apdovanotu reiškiniu, kai elektrinis laidumas tampa fiksuotas dėl sistemos topologijos.
Tyrėjai teigia, kad erdvėlaikis gali veikti panašiai. Jų modelyje kosmologinė konstanta tampa susieta su topologiniu parametru, o tai reiškia, kad kvantinės fluktuacijos, kurios turėtų ją išsprogdinti, yra efektyviai neutralizuojamos.
Teorinis pasiūlymas, laukia patvirtinimo
Šis pasiūlymas yra teorinis ir dar nėra eksperimentinis atradimas. Ar erdvėlaikis tikrai turi tokią topologinę apsaugą, lieka atviras klausimas. Tačiau jei ši idėja teisinga, ji galėtų pasiūlyti retą tiltą tarp kvantinės gravitacijos ir eksperimentais patikrintos kondensuotų medžiagų fizikos, galbūt paaiškindama, kodėl mūsų Visata yra pakankamai stabili, kad joje egzistuotų galaktikos, žvaigždės ir mes patys.
