Mokslininkai: stuburinių akys galėjo kilti iš senovinio „ciklopinio“ organo
Senovinis šviesai jautrus organas
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Current Biology, siūlo, kad stuburinių gyvūnų akys galėjo kilti iš vieno šviesai jautraus organo, kuris buvo senovinio protėvio galvos centre. Šis organas egzistavo prieš beveik 600 milijonų metų.
Protinės evoliucijos modelis
Lundo universiteto ir Sasekso universiteto mokslininkai teigia, kad ankstyvasis kirminų tipo protėvis prarado porines akis, kai prisitaikė prie sėslaus gyvenimo būdo. Likęs paprastas vidurinis šviesai jautrus organas vėliau galėjo būti panaudotas evoliucijos procese, kad susiformuotų stuburinių porinės tinklainės.
Pinealinė liauka ir cirkadiniai ritmai
Tas pats senovinis organas taip pat galėjo suformuoti pinealinę liauką, kuri šiandien reguliuoja mūsų cirkadinius ritmus ir melatonino gamybą. Šis atradimas gali paaiškinti, kodėl stuburinių akys iš esmės skiriasi nuo vabzdžių ir kalmarų akių, ir kodėl regėjimo bei miego kontrolės sistemos gali turėti bendrą evoliucinę kilmę.
Atsargus požiūris
Reikėtų pažymėti, kad tai yra evoliucinis rekonstrukcijos modelis, paremtas anatomija, vystymosi biologija ir neurobiologija, o ne fosilijų „ciklopų“ atradimu. Šis modelis siūlo naują požiūrį į regėjimo sistemos evoliuciją, tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų patvirtintas šis hipotezė.
