Mūsų galaktikos rankovės pasirodė esančios ilgesnės nei manyta
Paukščių Tako paslaptys atskleidžiamos
Yra paradoksas – kartais mes geriau pažįstame tolimas galaktikas nei savo Paukščių Taką. Tai lemia mūsų padėtis galaktikos diske, kur mus supa žvaigždės ir dulkės, trukdančios stebėti visą galaktiką. Nors tolimas galaktikas lengviau stebėti optiniais teleskopais, Paukščių Tako tyrimai reikalauja įvairių bangų ilgių – radijo, infraraudonųjų, ultravioletinių ir rentgeno.
Rentgeno observatorijų indėlis
Ilgą laiką išorinės spiralinės rankovės buvo sunkiai nustatomos. Tačiau dabar astronomai pasitelkė rentgeno observatorijas Chandra (NASA) ir XMM-Newton (ESA) bei naudojo šviesos aidą nuo gama spindulių sprogimų. Šie sprogimai atsiranda, kai masyvios žvaigždės kolapsuoja arba susijungia neutroninės žvaigždės.
Nauji atradimai apie galaktikos struktūrą
Naudodami tris skirtingus sprogimus trijose rankovėse, mokslininkai nustatė, kad Persejaus ir Išorinis Skutum-Centauro rankovės yra apie 10% toliau nei manyta. Tolimiausias dulkių debesis tęsiasi 3500 šviesmečių – tai reiškia, kad matavimas apima visą rankovės storį, o ne tik atskirą dulkių dalelę.
Galaktikos masės vertinimo iššūkiai
Nors skirtumas atrodo nedidelis, galaktiniu mastu jis yra svarbus. Galbūt reikės patikslinti viso Paukščių Tako masės vertinimą. Tačiau yra problema – ryškūs sprogimai, matomi per galaktikos plokštumą, yra retas reiškinys. Per 25 metus buvo užfiksuota tik keletas tinkamų. Todėl astronomams teks kantriai laukti naujų Visatos teikiamų galimybių.
