NASA atrinko Mėnulio misiją GIMLI Marius Hills įgriuvos tyrimui
NASA rugsėjo 30 dieną atrinko finansuoti misiją GIMLI, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar didelė anga Oceanus Procellarum regione veda į požeminį tunelį. Kalbama apie Marius Hills Pit – maždaug 65 x 90 metrų dydžio įgriuvą viename vulkaniškai margiausių matomosios Mėnulio pusės rajonų.
Pats aparatas į angą nesileis. Nusileidimo modulis ir roveris dirbs aplink ją: Norwegian Space Agency georadaras tirs gruntą impulsais, gravimetras ieškos masės trūkumo ten, kur galėtų būti tuštuma, o seisminiai jutikliai matuos bangų sklidimą per uolienas.
Misijos mokslinio vadovo Tano Putzigo iš Planetary Science Institute teigimu, aktyvi seisminė žvalgyba, kai virpesių šaltinis naudojamas paviršiuje, iš esmės nebuvo vykdyta nuo Apollo laikų. Kameros taip pat pateiks įgriuvos sienelių vaizdus.
Tokios struktūros domina dėl galimų lavos tunelių. Žemėje lavos vamzdis – tai tuštuma, liekanti sustingus srauto plutai, kai skysta lava nuteka toliau, ir ji retai būna platesnė nei 30 metrų. Skaičiavimai rodo, kad dėl silpnesnės Mėnulio gravitacijos tokie tuneliai ten galėtų siekti iki 385 metrų plotį.
Tokio masto tunelis galėtų tapti natūralia priedanga nuo radiacijos, mikrometeoritų ir temperatūros svyravimų – apsauga, kurios atviroje Mėnulio paviršiaus vietoje astronautams niekas nesuteiktų.
Kol kas įrodymai yra netiesioginiai. Japonijos Kaguya Marius Hills Pit nufotografavo dar 2008 metais, o nuo tada aptikta apie 300 panašių įgriuvų. 2017 metais Kaguya radarų duomenys kartu su GRAIL gravimetrija parodė galimą tuštumą po šiuo regionu, o pernai atlikta LRO duomenų analizė apie angą Mare Tranquillitatis rajone rodė dešimčių metrų ilgio urvą.
Projektui vadovauja Honeybee Robotics, priklausanti Blue Origin, o ši bendrovė taip pat kuria seisminę įrangą ir gravimetrą. Finansavimas skiriamas per PRISM programą, pristatymas numatytas per CLPS, tačiau nei raketa-nešėja, nei paleidimo data kol kas nepaskelbti.
Kartu su GIMLI atrinktos dar dvi misijos: LEMS-SP, skirta pavojų stebėjimo stočiai prie pietų ašigalio, ir DISCO, kuri pirmą kartą vietoje matuos ledą mikrošalčio spąstuose.
Net jei po Marius Hills nieko nebus rasta, lavos ir regolito sluoksniai įgriuvos sienelėse vis tiek gali padėti suprasti, kaip ši struktūra susiformavo.
