NASA Goddard inžinieriai surinko CASALS lidarą, kuris pašalina tarp skenavimo juostų likusias akląsias zonas
NASA Goddard kosminių skrydžių centro inžinieriai surinko lidarą CASALS, skirtą pašalinti akląsias zonas tarp Žemės paviršiaus lazerinio skenavimo juostų. Iki šiol kosminiai lidarai dažniausiai fiksuodavo atskirus siaurus profilius – plonas linijas, tarp kurių likdavo dideli neišmatuoti tarpai. CASALS vietoje to formuoja ištisinę trimatę juostą po skrydžio trajektorija.
Prietaisas naudoja perkonfigūruojamą „seed“ lazerį, kurio centras yra ties 1040 nm. Jis greitai perjungia 256 bangos ilgius ir siunčia impulsus per perdavimo gardelę – optinį elementą su mikroskopiniu griovelių reljefu. Dėl difrakcijos šviesa nukreipiama šiek tiek skirtingais kampais pagal bangos ilgį, todėl kiekvienas iš 256 impulsų patenka į atskirą tašką skersai trajektorijos.
Toks sprendimas leidžia apsieiti be motorizuotų veidrodžių, kurie yra sunkesni, naudoja daugiau energijos ir greičiau genda. Mažesnė masė ir energijos sąnaudos yra svarbios lidarų pritaikymui orbitoje.
Detektorių matrica veikia su 80 proc. kvantiniu efektyvumu, tai yra keturi iš penkių sugrįžusių fotonų paverčiami elektriniu signalu. Dėl to sistema jautri silpniems atspindžiams nuo tamsių paviršių ir gali veikti per tankią augaliją.
2024 m. lapkričio 12 d. skrydžio prototipas buvo išbandytas virš Great Cypress Swamp pelkės Delavere, naudojant NASA B200 King Air orlaivį. Iš maždaug 5 kilometrų aukščio pasiekta 22 centimetrų horizontali skiriamoji geba. Gautuose duomenyse matyti atskiros medžių šakos ir smulkūs reljefo skirtumai.
CASALS mokslinis vadovas John Yorks teigė, kad komanda nesitikėjo tokio rezultato jau per pirmąją kampaniją, nes prietaisas iš karto pateikė mokslinės kokybės duomenis.
Bortinis dirbtinis intelektas analizuoja surinktą medžiagą realiuoju laiku: sudėtingose vietovėse didina detalumą, o virš vienodesnių plotų mažina duomenų apimtį. Kitas skrydis numatytas 2027 metų vasarą per ASCENT kampaniją. Iki tol komanda plečia aprėpties juostą ir tobulina bortinį apdorojimą, o vėliau planuoja kosminį prototipą.
