NASA svarsto Hubble orbitos pakėlimo ir aptarnavimo misiją iki 2032 metų
NASA pradėjo svarstyti ambicingą misiją, kurios tikslas – pakelti kosminės observatorijos Hubble orbitą ir ją aptarnauti, kad būtų pratęstas teleskopo veikimo laikas.
Prieš kelerius metus dabartinis NASA administratorius Jaredas Isaacmanas buvo pasiūlęs visiškai finansuoti tokią misiją. Dėl to 2022 metais NASA kartu su SpaceX atliko jos vertinimą. Plane buvo numatyta prie Hubble nusiųsti įgulą Crew Dragon erdvėlaiviu, atlikti išėjimą į atvirą kosmosą ir aptarnauti giroskopus. Šiuo metu Hubble veikia tik vienas giroskopas. Po to orbitą buvo planuojama pakelti erdvėlaivio varikliais, nes pats Hubble nuosavos varomosios sistemos neturi.
Vertinimo rezultatai buvo teigiami, tačiau NASA skeptiškai vertino būtinybę atlikti išėjimą į atvirą kosmosą iš Crew Dragon, todėl projektas liko neapsispręstas. Vis dėlto toks išėjimas iš šio erdvėlaivio buvo įvykdytas 2024 metų rugsėjį per Polaris Dawn misiją.
Dabar NASA prašo potencialių rangovų pateikti informaciją apie galimą misiją, kuri apimtų bent iki 600 km orbitos pakėlimą ir observatorijos aptarnavimą. Misiją reikėtų įvykdyti iki 2032 metų, nes kitu atveju Hubble gali pasiekti ribą, po kurios jo išsaugoti nebepavyktų, ir 2033-2034 metais jis įskrietų į Žemės atmosferą.
Jaredas Isaacmanas aiškino, kad prie Hubble būtų galima pristatyti „patobulinimo modulį“ su varikliais ir kitomis sistemomis bei prijungti jį prie observatorijos jungties mazgo. Šį mazgą astronautai sumontavo teleskopo galinėje dalyje 2009 metų gegužę. Toks sprendimas galėtų leisti apsieiti be žmonių dalyvavimo pačioje operacijoje.
Hubble aptarnavimo istorija
Hubble į orbitą buvo iškeltas 1990 metais per Space Shuttle misiją STS-31. Netrukus paaiškėjo, kad teleskopo veidrodis turi gamyklinį defektą, todėl jau 1993 metais per Space Shuttle Endeavour misiją STS-61 buvo atliktas pirmasis aptarnavimas. Tuomet sumontuota koreguojanti optika, pakeistos saulės baterijos, pavaros, giroskopai, magnetometrai ir skaičiavimo sistemos, taip pat pakoreguota orbita. Ši ekspedicija buvo viena sudėtingiausių – per 10 dienų atlikti penki ilgi išėjimai į atvirą kosmosą.
Antrasis Hubble aptarnavimas įvyko 1997 metais per misiją STS-82. Tuomet buvo sumontuoti nauji spektrografai, suremontuota šiluminė izoliacija ir pakoreguota orbita.
Trečiasis aptarnavimas buvo atliktas anksčiau nei planuota – 1999 metais per misiją STS-103, nes sugedo keturi iš šešių giroskopų. Per šią misiją pakeisti visi giroskopai ir sumontuotas naujas borto kompiuteris.
Ketvirtasis aptarnavimas vyko 2002 metais per misiją STS-109. Tuomet sumontuota nauja apžvalgos kamera, suremontuota infraraudonųjų spindulių kamera, pakeistos saulės baterijos ir energijos paskirstymo mazgas. Dėl to pirmą kartą nuo paleidimo teko visiškai išjungti observatorijos elektros tiekimą.
Paskutinis Hubble aptarnavimas su Space Shuttle buvo atliktas 2009 metais per misiją STS-125. Jo metu pakeistas vienas iš trijų nukreipimo jutiklių, visi giroskopai, sumontuoti nauji akumuliatoriai ir duomenų formatavimo blokas, taip pat remontuota šiluminė izoliacija, kameros ir spektrografas.
Ši misija buvo vienintelė Space Shuttle kelionė prie observatorijos, per kurią nebuvo atlikta orbitos korekcija. NASA nusprendė atsisakyti šio manevro, kad sutaupytų Atlantis degalų. Vietoje to prie teleskopo galinės dalies buvo pritvirtintas specialus jungiamasis žiedas, kad ateityje automatinis aparatas galėtų prisijungti prie Hubble ir pakelti jo orbitą arba saugiai išvesti jį iš jos.
