Nauja modelis paaiškina jaunų žvaigždžių orbitas aplink juodąją skylę Šaulys A*
Naujas požiūris į žvaigždžių orbitas aplink Šaulį A*
Astronomai pristatė naują modelį, kuris pirmą kartą leidžia paaiškinti jaunų žvaigždžių orbitų ypatumus aplink supermasyvią juodąją skylę Šaulys A* vienoje schemoje. Šios žvaigždės galėjo susiformuoti vienu metu iš vieno dujų disko, o jų orbitų skirtumus aiškina ilgalaikis gravitacinis poveikis masyvaus objekto, esančio netoli juodosios skylės.
Žvaigždžių grupės ir jų ypatumai
Netoli juodosios skylės mūsų galaktikos centre yra jaunos masyvios žvaigždės, kurių amžius neviršija 15 milijonų metų. Jų orbitos labai skiriasi, ir tai ilgą laiką buvo viena iš pagrindinių Paukščių Tako centro mįslių. Astronomai išskiria tris pagrindines tokių žvaigždžių grupes. Arčiausiai juodosios skylės yra tankus S žvaigždžių spiečius, kurios juda labai ištęstomis orbitomis. Toliau yra diskas iš masyvesnių ir karštesnių žvaigždžių, kurios sukasi aplink Šaulį A* viena kryptimi. Aplink jas egzistuoja dar viena, retesnė žvaigždžių populiacija su įvairiomis orbitomis.
Naujos hipotezės ir jų patikrinimas
Iki šiol nė viena iš pasiūlytų modelių negalėjo vienu metu paaiškinti visų trijų grupių egzistavimo. Naujojo tyrimo autoriai teigia, kad visos šios žvaigždės iš pradžių susiformavo viename dujų diske aplink supermasyvią juodąją skylę. Vėliau jų judėjimą paveikė kitas objektas, kurio masė siekia apie 10 tūkstančių Saulės masių. Tai galėjo būti tarpinės masės juodoji skylė arba labai tankus žvaigždžių spiečius, sukantis aplink Šaulį A* didesniu atstumu.
Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad ši schema atitinka visas pagrindines stebimos sistemos ypatybes. Ji paaiškina atsitiktinius S žvaigždžių orbitų nuolydžius ir aukštus ekscentriškumus. Be to, ji paaiškina tvarkingai besisukančio disko egzistavimą ir neseniai aptiktą S žvaigždžių trūkumą tam tikrame orbitų diapazone.
Tyrimo autoriai taip pat mano, kad antrojo masyvaus objekto vaidmenį gali atlikti žvaigždžių spiečius IRS-13E, esantis maždaug 0,13 parseko nuo centrinės juodosios skylės. Ateityje mokslininkai tikisi patikrinti šią hipotezę pasitelkdami tikslesnius stebėjimus.
