Nauja NASA technologija leis kurti egzoplanetų paviršiaus žemėlapius
Naujas požiūris į egzoplanetų tyrimus
Šiuolaikinė egzoplanetologija susiduria su iššūkiu – dauguma atrastų planetų yra stebimos tik netiesiogiai. Dažniausiai jų egzistavimą išduoda žvaigždės svyravimai arba trumpalaikis šviesos sumažėjimas, kai planeta praeina priešais žvaigždės diską. Net tiesiogiai stebimos planetos atrodo kaip silpni šviesos taškai, pernelyg arti žvaigždės, kad būtų galima kalbėti apie detales.
NASA remiamas projektas
Nauja NASA remiama iniciatyva siekia ne tik užfiksuoti planetas, panašias į Žemę, bet ir sukurti jų paviršiaus žemėlapius iš daugybės šviesmečių atstumo. Pagrindinė problema yra didžiulis kontrastas tarp žvaigždės ir planetos šviesos. Žvaigždė yra apie dešimt milijardų kartų ryškesnė už planetą, atspindinčią jos šviesą, o danguje jas skiria labai mažas kampas.
Interferometro technologija
Fiziko Polo Stankuso vadovaujama grupė sprendžia šią problemą dviem etapais. Pirmiausia reikia užgesinti žvaigždės šviesą. Tam kuriamas dinaminio hierarchinio slopinimo interferometras, kuris tiksliai sujungia šviesą iš kelių apertūrų, kad žvaigždės bangos viena kitą panaikintų, o silpnesnė planetos šviesa galėtų praeiti. Tikslas – pasiekti dešimt milijardų prie vieno kontrastą įprastame matomame diapazone.
Virtualus teleskopas
Vieno prietaiso rezoliucijos nepakaks – norint atskirti detales planetos diske, reikėtų milžiniško teleskopo. Todėl siūloma du instrumentus išdėstyti atskiruose aparatuose maždaug šimto kilometrų atstumu ir sujungti šviesos spindulius pagal Maikelsono interferometro schemą. Tai leistų dviem nedideliems teleskopams veikti kaip vienam virtualiam, kurio dydis atitiktų visą bazę tarp jų.
Projekto ateitis
Šiuo metu tai yra darbas pagal NASA NIAC programą, skirtą ankstyvoms ir rizikingoms koncepcijoms. Nei misijos, nei terminų, nei garantijų nėra, tačiau jei ši schema kada nors taps realybe, astronomija pereis nuo svetimų pasaulių patvirtinimo prie jų kartografavimo.
