Nauja technologija Marso misijoms: šaltos plazmos ginklas drabužių dezinfekcijai
Šaltos plazmos technologija kosmose
Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) drabužiai nėra skalbiami – jie pakuojami į krovininį laivą, kuris sudega atmosferoje, o nauji drabužiai atgabenami kitame reise. Tačiau Marso misijoms toks sprendimas netinka, nes vežti didelį kiekį drabužių yra per brangu, o vandens naudojimas skalbimui – nepraktiškas.
Inovatyvus sprendimas iš Alabamos universiteto
Alabamos universiteto Hantsvilyje (UAH) mokslininkai sukūrė prietaisą, vadinamą „prašymo pistoletu“, kuris šaltos plazmos pagalba pašalina bakterijas iš audinių nenaudojant vandens ar cheminių priemonių. Šią technologiją kuria profesorius Geibas Sju kartu su NASA Maršalo kosminių skrydžių centro partnere Čelsi Kesili.
Kaip veikia šaltos plazmos technologija
Laboratorinis prototipas naudoja plazmą, gaunamą iš helio, oro ir vandens garų. Laisvieji elektronai susiduria su H₂O ir O₂ molekulėmis, sukurdami aktyvias deguonies formas – ozoną ir hidroksilo radikalą OH. Šios medžiagos oksiduoja bakterijų lipidines membranas, jas sunaikina, o bakterijos žūsta. Tai panašu į peroksido ar chloro veikimą, tačiau šiuo atveju oksidantas gaminamas vietoje iš oro ir vandens.
Plazmos pritaikymas kosmose
Pradžioje šaltos plazmos technologija buvo skirta planetiniam apsaugai – sterilizuoti skafandrus ir įrankius prieš išėjimą į paviršių, kad nebūtų užterštos kitos planetos žemiška mikroflora. Tačiau paaiškėjo, kad ši problema aktuali ir kosminių modulių viduje, kur vandens kiekis ribotas ir negalima naudoti įprastų dezinfekavimo priemonių.
Ateities perspektyvos
Komanda šiuo metu kuria didesnį, rankinį prietaisą, skirtą didesniems audinių paviršiams, ir sprendžia, kaip saugiai pašalinti ozoną, susidarantį apdorojimo metu, nes kvėpuoti juo uždaroje erdvėje nėra saugu. Profesorius Sju mato dar platesnes šios technologijos panaudojimo galimybes: turint elektros, oro, vandens ir šiek tiek dujų, plazma galėtų būti naudojama vandens valymui, atmosferos atnaujinimui, atliekų perdirbimui, kosminei agrokultūrai ir regolito apdorojimui. Nors šios idėjos dar ankstyvoje stadijoje, kiekvienas kilogramas, kurio nereikės vežti į Marsą, yra vertas atskiros laboratorijos.
