Jaunų planetų vandens susidarymo paslaptis
Carnegie Institution for Science mokslininkai atliko eksperimentą, kuris atskleidžia, kaip jaunos planetos gali formuoti reikšmingus vandens kiekius. Vadovaujant Francescai Miozzi ir Anat Shahar, komanda modeliuodama ankstyvą planetų formavimąsi, taikė ekstremalų slėgį ir temperatūrą vandeniliui ir geležį turinčiam silikatiniam išlydžiui.
Eksperimentinės sąlygos ir atradimai
Pirmą kartą eksperimentu buvo patvirtinta, kad vandenilis gali ištirpti magmatiniame okeane, o vanduo – susidaryti dėl geležies oksido redukcijos. Naudojant lazerinį šildymą deimantinėse presavimo celėse, buvo imituojamos ankstyvų planetų sąlygos, pasiekiant dešimtis gigapaskalių slėgio ir daugiau nei 4000 K temperatūros.
Poveikis planetų vidinei struktūrai
Šis atradimas yra svarbus siekiant suprasti planetų vidinę struktūrą ir jų atmosferų formavimosi procesus. Subneptūnai – labiausiai paplitusi egzoplanetų klasė – gali kaupti didelius vandens kiekius skirtingomis fazėmis, priklausomai nuo gylio ir temperatūros, nes turi vandenilio atmosferas ir uolines šerdis.
Atmosferos ir magmatinio okeano sąveika
Nauji rezultatai rodo, kad atmosferos sąveika su magmatiniu okeanu gali keisti tiek plutos ir mantijos sudėtį, tiek elementų santykį apatinės atmosferos sluoksniuose. Tai suteikia naujų įžvalgų apie planetų susidarymo mechanizmus ir jų gebėjimą palaikyti gyvybę.
Projektas AEThER ir jo reikšmė
Tyrimas atliktas AEThER projekto rėmuose, kuris suburia astronomijos, geochemijos ir aukšto slėgio fizikos specialistus, siekiant išsiaiškinti sąlygas, kurios galėtų palaikyti gyvenimą planetose. Tai reikšmingas žingsnis ieškant tolimų pasaulių, galinčių palaikyti gyvybę, ir bandant sujungti atmosferos stebėjimus su procesais jaunų planetų gilumoje.
