Naujas metodas leidžia mikroskopui „pamatyti“ aminorūgštis didinant objektus

Inovatyvus požiūris į mikroskopiją

Mokslininkai atrado naują būdą, kaip matyti mažesnius objektus nei šviesos bangos ilgis, ne tobulinant mikroskopus, o didinant pačius objektus. Šis metodas leidžia fiziniais būdais išplėsti biologinius mėginius, naudojant medžiagą, panašią į vystyklų užpildą – superabsorbentą, kuris sugeria drėgmę ir išsipučia.

Kaip tai veikia

Biologiniai mėginiai impregnuojami polimeru ir priverčiami išsiplėsti, kol jų tūris padidėja milijardą kartų, o kiekvienas matmuo – tūkstantį kartų. Pavyzdžiui, viena ląstelė gali būti padidinta iki pelės smegenų dydžio, o mėginys, kurio dydis prilygsta mažai monetai, gali išsiplėsti iki olimpinio baseino dydžio.

Rezultatai ir privalumai

Šis metodas leidžia matyti molekules paprastu fluorescenciniu mikroskopu. Mokslininkai pažymėjo devynias aminorūgštis peptidu mCLING ir nufotografavo jų vietą. Taip pat buvo išnagrinėta nanokūnų struktūra ir žalias fluorescencinis baltymas GFP, kuris yra svarbus biotechnologijose.

Technologijos pažanga

Šviesa fiziškai negali atskirti objektų, esančių arčiau nei apie 200 nanometrų. Anksčiau tokiai detalei pasiekti buvo naudojami brangūs metodai, tokie kaip krioelektroninė mikroskopija ir rentgeno struktūrinė analizė. Tačiau naujas hidrogelių receptas leidžia mėginius išplėsti dar labiau, suteikdamas tūkstantinį didinimą.

Ateities perspektyvos

Nors šiuo metu šio metodo tikslumas yra mažesnis nei rentgeno metodų, kurie pasiekia 0,19 nanometro, mokslininkai jau sugebėjo pasiekti mažesnį nei nanometro tikslumą. Svarbiausia, kad jie gali nustatyti baltymų formas tiesiogiai ląstelėse, artėjant prie krioelektroninės mikroskopijos kokybės naudojant prieinamus optinius mikroskopus.