Saulės nematomos pusės stebėjimas
Saulė daro pilną apsisukimą per 27 dienas. Tai, kas vyksta jos nematomoje pusėje – dėmių formavimasis, žybsniai, koroninio medžiagos išmetimai – lieka nematoma, kol aktyvi sritis nepasuka į Žemę. Tai kelia rimtą problemą kosminės orų prognozės srityje, nes galinga audra gali atsirasti be įspėjimo.
Geliogaisrinės analizės svarba
Jau XX amžiaus pabaigoje mokslininkai išmoko „jausti“ nematomą pusę naudojant heliosizmologiją – garso bangų analizę, kurios praeina per žvaigždės gelmes ir atsispindi nuo vidinių struktūrų, panašiai kaip seisminės bangos Žemėje. Pasaulinis Saulės teleskopų tinklas GONG nuolat stebi šiuos svyravimus ir kuria fazių poslinkių žemėlapius, leidžiančius aptikti aktyvias sritis nematomoje pusėje.
Naujas metodas magnetinei poliarizacijai nustatyti
Tačiau iki šiol nebuvo įmanoma nustatyti jų magnetinės poliarizacijos. Poliarizacija yra pagrindinis parametras, nes nuo magnetinių laukų orientacijos priklauso, koks sprogstamasis bus kaimyninių sričių sąveika ir ar verta tikėtis galingo žybsnio.
Fiziko Amro Hamados komanda iš Nacionalinės Saulės observatorijos sukūrė metodą, kuris išgauna informaciją apie poliarizaciją iš tų pačių GONG heliosizmologinių žemėlapių. Analizuodami subtilius fazių poslinkius duomenyse, jie atkuria magnetinio lauko struktūrą ir priskiria poliarizaciją dėmėms nematomoje Saulės pusėje. Rezultatai buvo patikrinti nepriklausomais Solar Orbiter aparato stebėjimais – sutapimas pasirodė įtikinamas.
Ateities perspektyvos
Ateityje metodas leis sukurti nuolatinį magnetinį visos Saulės paviršiaus žemėlapį, o ne tik matomo pusrutulio. Tai suteiks kosminių orų sinoptikams dienų ar net savaičių pranašumą prieš pavojingai sričiai pasisukant į Žemę – pakankamai laiko pasiruošti palydovams, įspėti įgulas orbitoje ir apsaugoti žemės infrastruktūrą.
