Naujasis požiūris į gyvybės paieškas
Tradiciškai gyvybės paieškos kosmose buvo grindžiamos tam tikrų molekulių, tokių kaip metanas ar deguonis, aptikimu. Tačiau šios molekulės gali susidaryti ir be biologinių procesų. Pavyzdžiui, metanas Marse gali būti geocheminės kilmės, o aminorūgštys asteroiduose – abiotinio sintezės rezultatas. Dėl to atskirų molekulių paieška dažnai tampa aklaviete, nes nė viena iš jų nėra vienareikšmis gyvybės įrodymas.
Statistinės struktūros analizė
Izraelio Vaitzmano instituto mokslininkų grupė siūlo naują požiūrį. Vietoj atskirų molekulių jie siūlo analizuoti visos molekulinės populiacijos statistinę struktūrą. Šis metodas remiasi ekorūšių įvairove – ekologiniu įrankiu, kuris aprašo, kiek skirtingų molekulių tipų yra mėginyje ir kaip tolygiai jos pasiskirsto.
Biotinės ir abiotinės molekulės
Komanda išanalizavo aminorūgščių rinkinius iš biotinių šaltinių, tokių kaip mikrobų kultūros ir jūros nuosėdos, bei abiotinių šaltinių, tokių kaip meteoritai. Jie nustatė, kad biotinės aminorūgštys yra žymiai įvairesnės ir tolygiau pasiskirsto. Tuo tarpu riebalų rūgščių atveju situacija yra priešinga – abiotiniai rinkiniai yra tolygiau pasiskirstę nei biotiniai.
Patvarus modelis
Net po rimtos degradacijos, pavyzdžiui, radiacijos poveikio, statistinis signalas išliko. Pavyzdžiui, fosilizuoti dinozaurų kiaušiniai vis dar rodė biotinę „parašą”. Mokslininkai pabrėžia, kad šis metodas nėra vienintelis gyvybės įrodymo būdas, tačiau jei keli nepriklausomi metodai rodo tą pačią kryptį, tai jau rimtas argumentas. Be to, šį analizės metodą galima taikyti planetinių misijų duomenims jau dabar, nereikalaujant naujos kartos teleskopų.
