Naujasis metodas leidžia aptikti branduolinę ginkluotę kosmose

Naujas būdas aptikti branduolinę ginkluotę kosmose

1967 metų Kosmoso sutartis draudžia branduolinės ginkluotės iškėlimą į orbitą. Šią sutartį pasirašė 118 Jungtinių Tautų valstybių. Tačiau iki šiol nebuvo veiksmingo būdo patikrinti, ar šios taisyklės laikomasi. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Astronomy, siūlo sprendimą, kaip tai padaryti.

Kaip veikia naujas metodas

Metodas remiasi Vano Aleno radiacijos juosta – tai Žemės magnetinio lauko sritis, esanti maždaug 2000 km aukštyje. Šioje srityje yra energingų protonų, kurie, susidūrę su branduolinės galvutės medžiaga, sukelia spalaiciją – procesą, kai branduolys skyla ir išmeta neutronus. Fizikas iš MIT, Aregas Danagulyanas, pasiūlė naudoti inspekcinį kubsatą su neutronų detektoriumi, kad būtų galima aptikti šį procesą.

Praktinės galimybės ir iššūkiai

Pagal skaičiavimus, vienas toks aparatas galėtų patvirtinti termobranduolinį signalą per savaitę, jei būtų 4 km atstumu nuo įtariamo palydovo. Naudojant dešimt tokių aparatų, laikas sutrumpėtų iki 15 valandų, o 1 km atstumu – iki vienos valandos. Tačiau artimos inspekcijos gali būti laikomos agresyviomis, todėl geriausiai veikia abipusio sutikimo sąlygomis.

Metodo ribotumai ir ateities planai

Šis metodas veikia tik Vano Aleno juostoje, todėl kitoms orbitoms jis netinka. Be to, tai kol kas tik simuliacija, kurią reikia patikrinti realiomis sąlygomis. Danagulyanas tikisi kartu su nacionalinėmis laboratorijomis sukurti veikiančią prototipo versiją. Taip pat yra problema atskirti išjungtą reaktorių nuo ginkluotės, kuri dar turi būti išspręsta.