Žemė ne tokia unikali
Kalifornijos universiteto, Irvine, mokslininkai pristatė naują tyrimą, kurio metu buvo analizuojama 517 egzoplanetų – tai sudaro apie 10% visų žinomų planetų. Tyrėjai naudojo aštuonis parametrus, susijusius tiek su planetomis, tiek su jų žvaigždėmis, kad suprastų, kaip dažnai pasitaiko planetos, panašios į Žemę.
Keturios planetų kategorijos
Vietoje įprasto „gyvybės zonos“ modelio, mokslininkai taikė daugiamačio statistinę analizę, pagal kurią planetos buvo suskirstytos į keturias kategorijas. Tai leido identifikuoti tris planetas, kurios gali būti laikomos puikiais kandidatėmis Žemės tipo gyvybei: Žemę, Kepler-22b ir Kepler-538b.
Kepler-22b – tyrimo prioritetas
Kepler-22b, esanti už 635 šviesmečių, skiriasi nuo Žemės tik 3,1% temperatūra ir 1% šviesos srautu. Dėl šių savybių ji tapo prioritetiniu taikiniu James Webb teleskopui, kuris siekia surinkti daugiau duomenų apie šią planetą ir potencialią gyvybę joje.
Žemės unikalumas ir anomalijos
Nors Žemė statistiškai yra reta (jos „anomalijos rodiklis“ siekia 69,4%), ji nėra unikali. Tyrimas taip pat išskyrė šešis potencialius pasaulius, besisukančius aplink nykštukines žvaigždes už tradicinės gyvybės zonos ribų, kuriuos jau stebi James Webb teleskopas.
Nauji iššūkiai ir atradimai
Šis tyrimas ne tik kelia naujus klausimus apie gyvybės paieškas kosmose, bet ir praplečia mūsų supratimą apie tai, kokie pasauliai gali egzistuoti už mūsų Saulės sistemos ribų. Mokslininkų atradimai atveria naujus kelius tolimesniems tyrimams ir potencialiems atradimams.
