Gravitacijos lęšiavimo fenomenas
Gravitacija yra ne tik jėga, kuri laiko mus prie Žemės, bet ir reiškinys, kurio dėka galime stebėti tolimas galaktikas. Kai šviesa iš tolimos galaktikos keliauja per masyvią objektą, pvz., kvozarą, jos trajektorija išsikreipia, sukurdama vadinamąjį gravitacinį lęšį. Tokia sistema gali suformuoti kelis iškraipytus vaizdus, kurių dažnai negalima aiškiai matyti dėl kvozarų šviesumo.
Kvozarai kaip retas reiškinys
Kvozarai, kurie veikia kaip galingi gravitaciniai lęšiai, yra ypatingai retas reiškinys. Iš daugiau nei 300 tūkstančių kvozarų, užfiksuotų Sloan Digital Sky Survey kataloge, tik nedaugelis buvo identifikuoti kaip potencialūs gravitaciniai lęšiai, o dar mažiau jų buvo patvirtinti. Tai daro kvozarus ypatingai vertingais objektais astrofizikams tiriant Visatą.
Mašininio mokymosi proveržis
JAV mokslininkų komanda, vadovaujama Everetto MacArthuro, pasiekė reikšmingą progresą naudodami mašininio mokymosi metodus analizuoti Spektroskopinio instrumento tamsiosios energijos (DESI) duomenis. Jie ištyrė daugiau nei 812 tūkstančių kvozarų spektrų ir atrado septynis naujus potencialius gravitacinius lęšius. Šis atradimas žymiai padidina žinomų tokių sistemų skaičių ir atveria naujas galimybes astronominiams tyrimams.
Naujos galimybės tyrimams
Šios naujai atrastos sistemos gali būti itin svarbios tiriant galaktikų masę ir struktūrą. Kai tolimos galaktikos yra beveik tobulai sulygiotos su kvozarais, šeimininkė galaktika veikia kaip lęšis, iškreipiantis fono galaktikos šviesą. Tai suteikia unikalią galimybę tiksliai įvertinti masyvių kosminių objektų masę ir struktūrą, kas neįkainojama siekiant suprasti Visatos evoliuciją.
