Nauji tyrimai rodo, kad Encelado geizerių dalelėse biopėdsakus gali būti lengviau aptikti

Nauji tyrimai rodo, kad Saturno palydove Encelade gyvybės paieškos gali būti paprastesnės, nei manyta anksčiau. Enceladas yra mažas ledinis palydovas, po kurio ledo pluta slypi vandenynas, o prie pietų ašigalio veržiasi geizeriai.

Per skrydžius pro šiuos pliūpsnius aparatas Cassini aptiko druskų ir organinių medžiagų – tai laikoma gyvybei tinkamos aplinkos požymiais.

Komandos, kuriai vadovauja Frankas Postbergas ir Vanessa Helmbrecht, nauji darbai rodo, kad vandenyno lašai, kildami per ledo plyšius, užšąla lėčiau, nei buvo manyta. Per tą laiką druskos ir organinės medžiagos persiskirsto ir patenka į atskirus ledo grūdelius, kuriuose šių medžiagų koncentracija būna didelė. Tai gali palengvinti biopėdsakų paiešką.

Laboratorijoje tyrėjai taip pat parodė, kad metanogenai gali išgyventi ir gaminti metaną sąlygomis, panašiomis į Encelado aplinką.

Šios išvados svarbios būsimoms misijoms. NASA planuojamas Orbilander projektas numato iš pradžių orbitoje tirti pliūpsnius, o vėliau nusileisti. ESA misija L4, minima Voyage 2050 programoje, 2040-ųjų pradžioje numato praskridimus ir nusileidimą prie geizerio.

Tyrimų autoriai teigia, kad detektoriai aiškų biologinį signalą gali gauti tiesiai iš šių čiurkšlių.