Nauji tyrimai rodo, kad Žemės jonosfera gali būti pagrindinis žiedinio srovės jonų šaltinis

Arase palydovas atskleidžia naujas detales apie žiedinio srovės jonus

Fizikai ilgą laiką diskutavo apie tai, iš kur kyla žiedinio srovės jonai – tai yra įkrautų dalelių juostos, dreifuojančios aplink Žemę tūkstančius kilometrų virš ekvatoriaus. Nors du pagrindiniai šaltiniai buvo žinomi – saulės vėjas ir Žemės jonosfera – nauji duomenys keičia šią supratimą.

Gannon audra pakeitė supratimą apie magnetines audras

2024 metų gegužę didelė saulės dėmė sukėlė stiprią magnetinę audrą, pavadintą Gannon audra. Japonijos palydovas Arase, kuris nuo 2016 metų skrieja žiedinio srovės susidarymo zonoje, atliko unikalius matavimus. Jis nustatė, kad apie 85% žiedinio srovės jonų sudaro deguonis iš Žemės jonosferos, o saulės vėjo įtaka buvo minimali.

Žemės jonosferos deguonis – svarbus magnetinių audrų veiksnys

Deguonis yra beveik dešimt kartų sunkesnis už saulės vėjo protonus, ir ši masė, atrodo, stiprina magnetinį sutrikimą, stumdama žiedinio srovės piką arčiau planetos. Arase užfiksavo magnetinio lauko intensyvumo sumažėjimą net 40% 16 000 km aukštyje – daug arčiau Žemės nei anksčiau.

Reikalingi nauji kosminės orų prognozės modeliai

Šie atradimai meta iššūkį dabartiniams kosminės orų prognozės modeliams, kurie daugiausia dėmesio skiria saulės vėjui. Japonai jau rengia naują misiją FACTORS, kuri padės suprasti, kaip atmosferos jonai patenka į magnetosferą. Tai būtina norint tiksliai prognozuoti būsimus superaudras.