Plastiko problema gamtoje
Polimerai, tokie kaip DNR, baltymai ir celiuliozė, yra svarbūs natūralių procesų komponentai. Jie yra molekulių grandinės, kurios natūraliai suyra laikui bėgant. Tačiau sintetinis plastikas, priešingai, nesuyra ir užteršia aplinką. Mokslininkas Juvei Gu iš Ratgerso universiteto pastebėjo šią problemą, kai matė plastikines šiukšles kalnų žygyje.
Naujas požiūris į plastiką
Gu su komanda nusprendė pasinaudoti gamtos paslaptimis kuriant naują plastiko rūšį. Jie sukūrė polimerus, kurie, kaip ir natūralūs, gali suirti per tam tikrą laiką. Šių polimerų paslaptis – smulkios papildomos grupės, kurios įtraukiamos į plastiko struktūrą ir leidžia cheminėms jungtims lengvai irti, kai to reikia.
Programuojamas plastikas
Svarbiausia šio naujo plastiko savybė – programuojamumas. Kontroliuodami molekulinių grupių orientaciją ir išdėstymą, mokslininkai gali nustatyti plastiko gyvavimo trukmę – nuo kelių dienų iki kelių metų. Tai suteikia galimybę pritaikyti plastiką įvairiausiems poreikiams, pavyzdžiui, maisto konteineriams ar automobilių dalims. Plastiko irimą galima pradėti ultravioletiniais spinduliais arba metalų jonais.
Ateities perspektyvos
Pradiniai bandymai parodė, kad šio plastiko irimo produktai yra netoksiški, bet tyrimai vis dar vyksta siekiant užtikrinti jų saugumą. Komanda taip pat dirba integruojant šią technologiją į esamus gamybos procesus ir testuoja jos panaudojimą vaistų kapsulėse, kurios išsiskiria tiksliai nustatytu laiku.
