Negyvas internetas: kas atsitiks, kai liks tik botai

Prižiūriu keturiasdešimt devynias interneto svetaines. Todėl negyvo interneto teoriją matau ne kaip įdomų pasvarstymą, o kaip kasdienybę – atidarau administravimo skydelį ir randu eilę komentarų bei užklausų, kurių nė vieno neparašė žmogus. Anksčiau nuo robotų gelbėjo CAPTCHA – tas langelis, kuriame reikia atpažinti gatvės ženklus ar perrašyti iškraipytas raides. Dabar botai išsprendžia beveik visas CAPTCHA versijas. ETH Ciūricho tyrėjai pademonstravo įrankį, kuris populiariausią „reCAPTCHA” apeina šimtu procentų atvejų, o komercinės CAPTCHA laužymo paslaugos atvirai reklamuojasi pasiekiančios aštuoniasdešimt penkis procentus ar daugiau. Praktiškai tai reiškia, kad vienintelis būdas atsikratyti šių užklausų – blokuoti IP adresus. Daug, labai daug adresų. Kasdien naujus.

Tai nėra mano vieno bėda ir tai nėra ateities scenarijus. Tai jau įvyko.

Skaičiai, kurie nustojo būti teorija

2026 metų pradžioje „Cloudflare” – viena didžiausių pasaulio interneto infrastruktūros bendrovių – paskelbė, kad botų srautas pirmą kartą interneto istorijoje viršijo žmonių srautą. Bendrovės vadovas Matthew Prince pripažino, kad pats tikėjosi šio lūžio tik 2027 metais, o realybėje žmonės tapo mažuma anksčiau, nei kas nors spėjo. Saugumo bendrovės „HUMAN Security” ataskaita, išanalizavusi daugiau nei kvadrilijoną skaitmeninių sąveikų, parodė, kad automatizuotas srautas auga aštuonis kartus greičiau už žmonių srautą, o vadinamųjų autonominių AI agentų – programų, kurios pačios naršo, spaudžia ir perka – srautas per vienus metus išaugo beveik aštuonis tūkstančius procentų.

Kitas matas – turinys. „Ahrefs” išnagrinėjo devynis šimtus tūkstančių naujai sukurtų tinklalapių ir nustatė, kad maždaug trys ketvirtadaliai jų turi dirbtinio intelekto sugeneruoto teksto. Kas keturis naujai atsiradusias interneto puslapis nebuvo parašytas žmogaus – jį sudėliojo modelis, paskelbė scenarijus ir suindeksavo robotas. Tinkle „X” (buvęs „Twitter”) apie šešiasdešimt keturi procentai paskyrų greičiausiai yra botai. „LinkedIn” daugiau nei pusė ilgesnių angliškų įrašų sugeneruoti dirbtinio intelekto. „Europol” prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos iki devyniasdešimties procentų viso internetinio turinio gali būti sintetiškai sukurta arba manipuliuota.

Skaičiai skiriasi priklausomai nuo to, kas ir kaip skaičiuoja – vieni mato penkiasdešimt vieną procentą, kiti gerokai daugiau. Bet kryptis visur ta pati ir ji nesikeičia. Žmogus internete tampa mažuma.

Kodėl daugiau nebeskaitau „Facebook”, „Instagram” ir „TikTok”

Aš pats nustojau naudotis trimis didžiausiais socialiniais tinklais. Ne dėl principo, o dėl to, kad ten nebeliko ko skaityti. Srautas užtvindytas pigaus, sugeneruoto turinio – vadinamojo „slop”. Šis žodis 2025 metais buvo paskelbtas metų žodžiu keliuose anglų kalbos žodynuose būtent todėl, kad apibūdina tai, kas atsitiko internetui. Tai dirbtinio intelekto prikurtos nuotraukos, vaizdo įrašai ir straipsniai, sukurti vieninteliam tikslui – sugauti dėmesį ir uždirbti iš reklamos.

„Facebook” čia nukentėjo labiausiai. Kai platforma atsisakė faktų tikrintojų, srautas užsipildė apgaulingomis nuotraukomis ir prasimanytomis istorijomis. „The New York Times” tyrimas parodė, kad maždaug keturiasdešimt procentų vaikams rekomenduojamų „YouTube” vaizdo įrašų atrodo esą dirbtinio intelekto šlamštas – dažnai pateikiamas kaip „mokomasis”, nors jame keisti, beprasmiai vaizdai. Atsirado ištisi tinklai – vienas tokių, pavadintas „AutoBait”, apėmė daugiau nei du šimtus svetainių – kurios šablonais generuoja straipsnius ir nukopijuoja tikrų naujienų agentūrų fragmentus, o jų domenai sąmoningai panašinami į žinomus prekės ženklus. Tikra žiniasklaida apsimetama tam, kad būtų uždirbta iš automatinės reklamos.

„YouTube” kol kas išlieka vienintele vieta, kurią dar žiūriu – bent jau ten galima pačiam pasirinkti, ką matyti, ir, įdėjus pastangų, slopą apeiti. Bet ir „YouTube” vadovybė viešai pripažino, kad slopo mažinimas ir klastočių aptikimas yra vienas svarbiausių jų uždavinių. Tai daug pasako apie mastą.

Manipuliacijos sluoksnis

Yra ir tamsesnė pusė už paprastą šlamštą. Dalis botų egzistuoja ne tam, kad uždirbtų, o tam, kad keistų nuomonę. Stebėdamas savo svetaines matau nuolatinį srautą rusiškų komentarų ir įrašų, kurie skenuoja tinklalapius ieškodami, kur galėtų prisidėti, ir bando pakreipti diskusiją sau naudinga linkme. Tai nėra paranoja – tai dokumentuota.

Rusijos vykdomos dezinformacijos tinklas, žinomas „Pravda” vardu, sukūrė šimtą penkiasdešimt domenų ir taikosi į keturiasdešimt devynias šalis keliomis kalbomis. Jo tikslas naujas ir gudrus – ne tik apgauti žmones, bet ir „užteršti” pačius dirbtinio intelekto modelius. Tyrėjai tai pavadino „LLM grooming” – kai internetas sąmoningai užpildomas melu tam, kad dirbtinio intelekto pokalbių robotai, mokydamiesi iš tinklo, perimtų tą melą ir pateiktų jį žmonėms kaip faktą. „NewsGuard” auditas nustatė, kad populiarūs pokalbių robotai pakartoja rusiškus dezinformacijos naratyvus apie trečdalį atvejų. Kita Rusijos žvalgybos siejama grupė, vadinama „Storm-1516″, gamina suklastotus dokumentus ir vaizdo įrašus pramoniniu mastu – jų produkcijos kiekis per 2026 metų pirmąjį ketvirtį daugiau nei padvigubėjo, lyginant su praėjusiais metais.

Įdomu tai, kad tokia operacija kainuoja juokingai mažai. Rusija kariuomenei skiria daugiau nei šimtą penkiasdešimt milijardų dolerių per metus, o informaciniam karui – apie milijardą. Už kelių naikintuvų kainą galima metų metus sėti nepasitikėjimą ir kurstyti susiskaldymą. Jokia įprasta ginkluotė tokios grąžos neduoda.

Tai veda prie reiškinio, kurį pavadinčiau svarbiausiu visos šios istorijos padariniu – „melagio dividendu”. Kai visi žino, kad internetas pilnas klastočių, bet kokį nepatogų faktą galima atmesti vienu sakiniu: „Tai botas” arba „Tai sugeneruota”. Pažeidžiamas ne tik melas – pažeidžiama ir tiesa, nes ji nustoja būti įtikinama. Kai niekuo nebegali pasitikėti, lengviausia nebepasitikėti niekuo.

Ekonomika, kuri remiasi fikcija

Yra dar viena problema, kurią matau iš arti, nes užsiimu reklama. Botai nespaudžia reklamų sąmoningai, bet jie iškraipo viską aplinkui. Kiekvienas botų apsilankymas, kiekvienas jų „komentaras” ar „peržiūra” patenka į statistiką, kurią platformos rodo reklamuotojams kaip įrodymą, kad gyvenimas verda. Visa skaitmeninės reklamos rinka pastatyta ant prielaidos, kad „apsilankymas” reiškia žmogų. Ši prielaida ką tik mirė. Pats „Cloudflare” vadovas tai apibendrino paprastai – botai nespaudžia reklamų. Anksčiau ar vėliau reklamuotojai supras, kad moka už pasiekiamą auditoriją, kurios didelė dalis yra netikra.

Ir galiausiai – savotiškas užburtas ratas. Dirbtinis intelektas vis dažniau mokomas iš dirbtinio intelekto sukurto turinio, nes trečdalis ar daugiau aktyvaus interneto jau yra sintetinis. Mokslininkai šį reiškinį vadina „modelio žlugimu” – kai modelis mokomas iš kito modelio produkcijos, jis pamažu degraduoja, praranda retesnius atspalvius ir tampa vis labiau vidutiniškas. Tai tarsi kopijos kopijos kopija – kiekvienas perrašymas šiek tiek prastesnis už ankstesnį.

Kur visa tai veda

Iki šiol rašiau apie tai, ką matau. Dabar pasakysiu, ką, mano manymu, pamatysime toliau. Tai ne pranašystė, o logiška dabartinių tendencijų tąsa.

Internetas skils į tris sluoksnius. Apačioje liks botų vandenynas – didžioji vieša interneto dalis, kur šlamštas kalbasi su šlamštu, reklama rodoma niekam, o sugeneruoti straipsniai rikiuojami kitiems botams. Žmonės šią dalį tiesiog apleis, kaip apleidau ją aš.

Viduryje atsiras dirbtinis intelektas kaip sąsaja. Vis daugiau žmonių nustos „naršyti” ir tiesiog klaus savo dirbtinio intelekto. Verslas nustos reklamuotis žmonėms ir pradės rūpintis, kad jį „suprastų” ir rekomenduotų dirbtinis intelektas. Tai jau prasidėjo – kai užduodi klausimą pokalbių robotui, gauni ne nuorodų sąrašą, o konkretų atsakymą su rekomendacija.

Viršuje liks žmonių prieglobstis – uždaros, patikrintos, dažnai mokamos erdvės, kur bendrauja tikri žmonės. Maža, jauku, brangu. Būtent čia išliks tikras žmogiškas ryšys ir rekomendacija iš lūpų į lūpas. Jau dabar matome pirmuosius požymius – „Digg”, kurį 2026 metų sausį atgaivino „Reddit” įkūrėjas Alexis Ohanian ir originalaus „Digg” kūrėjas Kevin Rose, po dviejų mėnesių buvo uždarytas dėl „precedento neturinčios botų problemos”. Tas pats Ohanian viešai pareiškė, kad negyvo interneto teorija yra reali. Atsiranda paslaugų, kurios žmogiškumą paverčia preke – biometrinis patvirtinimas, kad esi tikras, tampa verslu. Žodis „rankų darbo”, anksčiau taikytas duonai, dabar taikomas ir tekstui.

Brangiausiu ištekliu tampa tai, kas anksčiau atrodė savaime suprantama – tikrumas. Tikras žmogus, tikras atsiliepimas, tikra nuotrauka, tikra patirtis. Visa kita pinga iki nulio, nes mašina pagamina begalybę.

Mano nuomonė

Manau, kad internetas, kokį pažinome – vieta, kur žmonės dalijasi mintimis su kitais žmonėmis – baigiasi. Ne dėl vienos priežasties ir ne per vieną naktį, o pamažu, kaip baigiasi viskas šiame versle: iš pradžių lėtai, paskui staiga. Tai nereiškia, kad internetas dings. Jis veikiau taps infrastruktūra – kaip elektros tinklas ar vandentiekis – kuriuo naudosis daugiausia mašinos, o ne žmonės.

Nesu pesimistas ir nemanau, kad tai pasaulio pabaiga. Bet manau, kad reikia liautis apsimetinėjus, jog viskas po senovei. Reklama, paieška, socialiniai tinklai – tai, ant ko verslas rėmėsi du dešimtmečius – nustoja veikti taip, kaip veikė. Laimės tie, kurie tai supras anksčiausiai ir pradės kurti tiesioginį, žmogišką ryšį su savo klientais, o ne nuomotis dėmesį iš platformų, kurios pačios skęsta šlamšte.

Šią svetainę sukūriau be reklamų ir be slapukų sąmoningai. Ne todėl, kad tai madinga, o todėl, kad noriu, jog liktų bent viena vieta, kur turinį parašė žmogus, o ne mašina. Galbūt tai mažas gestas. Bet pasaulyje, kuriame devyni iš dešimties dalykų gali būti netikri, mažas tikras dalykas vertas daugiau nei begalybė sugeneruoto šlamšto.

Jei turite minčių šia tema – parašykite komentarą. Tik įspėju: kol kas kovoju su botais ir jūsų komentaras gali pasirodyti ne iškart.