Rudieji nykštukai
Rudieji nykštukai yra per dideli, kad būtų laikomi planetomis, bet per maži, kad taptų žvaigždėmis. Jų dydis panašus į Jupiterio, o masė svyruoja nuo 13 iki 80 Jupiterio masių. Šie objektai beveik neskleidžia matomos šviesos ir yra aptinkami pagal infraraudonąjį spinduliavimą.
Raudonieji nykštukai
Raudonieji nykštukai yra mažiausios ir šalčiausios žvaigždės, sudarančios apie 80% visų žvaigždžių Visatoje. Jų masė siekia nuo 8% iki 30% Saulės masės, o šviesumas yra tik dalis procento palyginti su Saule.
Neutroninės žvaigždės
Neutroninės žvaigždės yra seniai užgesusių žvaigždžių liekanos. Jų skersmuo siekia tik 10-20 km, ir jos aptinkamos tik pagal galingą rentgeno spinduliavimą, sukeltą itin greito sukimosi.
Mėlynieji milžinai
Nors mėlynieji milžinai yra vienos ryškiausių žvaigždžių naktiniame danguje, 99% jų spinduliavimo yra ultravioletiniame diapazone, todėl žmogaus akis jų nemato be specialios įrangos.
Dulkių debesys
Šie kosminės dulkių ir dujų telkiniai yra jaunų žvaigždžių gimimo vietos, tačiau jie taip pat slepia nuo mūsų akių ištisus Visatos sektorius.
Laimei, technologijos leidžia mums stebėti kosmosą ne tik plika akimi. Radijo, rentgeno ir infraraudonieji teleskopai atveria mums tikrąją kosmoso grožį ir didybę.
