NEO Surveyor: naujas žingsnis asteroidų stebėjime
Mokslininkų vertinimu, aplink Žemę skrieja apie 25 000 asteroidų, kurių dydis viršija 140 metrų. Toks dydis yra pakankamas, kad susidūrimo atveju būtų sunaikintas visas regionas. Tačiau iki šiol aptikta mažiau nei pusė šių potencialiai pavojingų objektų.
Vienas iš didžiausių iššūkių yra tai, kad dalis asteroidų yra tokie tamsūs, kad beveik neatspindi šviesos, o kiti slepiasi saulės blyksniuose, kur jų negali aptikti antžeminiai teleskopai. Būtent šias „akląsias zonas“ užpildys NEO Surveyor – pirmasis kosminis teleskopas, sukurtas specialiai šiam tikslui.
Kaip veikia NEO Surveyor
NEO Surveyor teleskopas, kurio paleidimas planuojamas 2027 metų rugsėjį, skiriasi nuo antžeminių stebėjimų tuo, kad ieško ne atspindėtos šviesos, o šilumos. Saulė šildo bet kurį asteroidą, todėl net ir tamsiausi objektai matomi infraraudonųjų spindulių diapazone.
Teleskopo kamera sudaryta iš dviejų detektorių matricų, kiekviena jų pritaikyta skirtingam bangos ilgiui. Fotografuojant tą patį dangaus plotą dviem kanalais, galima išmatuoti objekto temperatūrą ir apskaičiuoti jo dydį. Kiekvienas detektorius formuoja 16 megapikselių mozaiką, o duomenys perduodami į Žemę per NASA tolimos kosminės komunikacijos tinklą.
Misijos vieta ir trukmė
Teleskopas bus įkurdintas Lagrange L1 taške – gravitaciškai stabilioje zonoje, esančioje 1,5 milijono kilometrų nuo Žemės, tarp mūsų ir Saulės. Iš ten jis galės nuolat skenuoti aplinkos saulės erdvę, kuri nėra pasiekiama antžeminėms priemonėms. Nuo saulės šviesos optiką saugos šešių metrų ekranas – labiausiai pastebima konstrukcijos detalė. Jo išorinė pusė padengta saulės baterijomis, todėl skydas taip pat tiekia aparatui energiją.
Minimalus misijos laikotarpis numatytas penkeriems metams.
