Visatos plėtimosi greičio klausimas
Neseniai korėjiečių astronomų komanda, vadovaujama profesoriaus Yang-Wook Lee iš Jonsėjo universiteto, sukėlė tarptautinę diskusiją savo tyrimu, kuriame teigiama, kad Visata ne greitėja, kaip buvo manyta anksčiau, bet lėtėja. Jie remiasi savo atliktais skaičiavimais, kurie rodo, kad 2011 metų Nobelio premijos laureatai klaidingai interpretavo duomenis apie supernovas.
Nobelio premijos laimėtojų atradimai
1998 metais astronomai, matuodami tolimų Ia tipo supernovų ryškumą, pastebėjo, kad jos yra blankesnės nei tikėtasi. Tai paskatino revoliucinį atradimą, kad tamsioji energija verčia Visatą plėstis vis greičiau. Už šį atradimą A. Riess, S. Perlmutter ir B. Schmidt buvo apdovanoti Nobelio premija.
Korėjiečių tyrimo kritika
Vienas iš Nobelio premijos laureatų, Adamas Riess, atsakė į korėjiečių mokslininkų kritiką. Savo laiške portalui Universe Today jis pažymėjo dvi pagrindines klaidas korėjiečių tyrime. Pirmoji problema – pasenę duomenys. Korėjiečiai teigė, kad niekas neatsižvelgia į galaktikų amžių, matuodami supernovų ryškumą. Riess atsakė, kad nuo 2010 metų visi modernūs katalogai, tokie kaip Pantheon+, įtraukia galaktikų masę, kuri yra glaudžiai susijusi su jų amžiumi.
Mokslinės bendruomenės atsakas
Antra klaida, kurią nurodė Riess, yra dar rimtesnė. Korėjiečiai manė, kad jei galaktika yra sena, tai ir supernovos pirminė žvaigždė yra sena. Tačiau dažniausiai vietinės supernovos randamos jaunose žvaigždžių formavimosi zonose. Tyrimai rodo, kad Ia tipo supernovos sprogsta mažiau nei milijardą metų po žvaigždės gimimo.
Šis tyrimas sukėlė aštrias diskusijas mokslinėje bendruomenėje, kurios ruošia atsakomąsias publikacijas, siekdamos detaliai išanalizuoti korėjiečių mokslininkų neaiškumus. Tikėtina, kad šios diskusijos padės išsiaiškinti, kas teisus šiame kosmologiniame ginče.
