Ohio State University komanda pristatė LUMINA sistemą Mėnulio nusileidimo vietoms vertinti
Ohio State University doktorantė Gokce Inal pristatė LUMINA – dirbtiniu intelektu paremtą sistemą, skirtą galimoms nusileidimo vietoms Mėnulyje vertinti, pavojams būsimoms įguloms nustatyti ir naujoms vietovėms analizuoti ieškant geologiškai vertingų darinių.
Rezultatai šį mėnesį buvo parodyti 58-ajame American Astronomical Society Planetary Sciences Division metiniame susitikime.
LUMINA pagrindas yra anksčiau komandos sukurta LLaVA-LE modelio versija, galinti žodžiais apibūdinti Mėnulio reljefą ir atsakyti į mokslinius klausimus apie jį. Naujoji sistema gali planuoti ir atlikti kelių žingsnių analizę, palyginti skirtingas vietas tarpusavyje ir paaiškinti, kokiais duomenimis grindžiama jos rekomendacija.
Preliminarūs rezultatai rodo, kad sistema gali pateikti prasmingus mokslinius komentarus apie konkrečius nusileidimo taškus, įskaitant vietas, kur tikimasi vandens ledo sankaupų.
Pasak Gokce Inal, dauguma dirbtinio intelekto įrankių yra pasyvūs: naudotojas pateikia klausimą ir gauna atsakymą. Jos teigimu, šiuo darbu siekiama pereiti prie aktyvaus mokslinio asistento, kuris sprendžia užduotis kartu su ekspertais.
Galutinis sprendimas šiame modelyje paliekamas misijos planuotojams, o pati sistema veikia kaip sprendimų palaikymo priemonė.
Vienas darbo autorių, profesorius Alper Yilmaz, tikisi sistemą paversti universalia, kad ją būtų galima taikyti ir Marsui, asteroidams bei Žemės paviršiui. Jo teigimu, GPT tipo kartografinių modelių kosmoso tyrimams kol kas beveik nėra.
Pasak jo, be tokių priemonių geriausių vietų paieška naujuose duomenų masyvuose primena adatos ieškojimą šieno kupetoje, o žmonėms teks leistis itin atšiaurioje aplinkoje, kur papildoma analizė gali padėti iš naujo įvertinti ankstesnes išvadas.
Komanda taip pat nurodo, kad tokių sistemų poreikis auga sparčiau nei patys algoritmai. Pirmasis Artemis žmonių nusileidimas netoli Mėnulio pietų ašigalio numatytas 2028 metais, o iki 2030 metų JAV siekia turėti pradinius nuolatinio forposto elementus.
Ilgainiui tokių sistemų skaičiavimus gali tekti perkelti tiesiai į Mėnulio paviršių, nes signalo vėlavimas lėtina ir ryšį, ir sprendimų priėmimą. Artimiausiu metu komanda ketina išbandyti LUMINA su naujais aukštos kokybės Mėnulio duomenimis, kuriuos turėtų pateikti Artemis programa.
