Oksfordo astrofizikas siūlo ieškoti senovinių ateivių technologijų pėdsakų

Naujas požiūris į ateivių paieškas

Astrofizikas iš Oksfordo universiteto pasiūlė neįprastą metodą ieškant nežemiškų civilizacijų. Jo teigimu, žmonija greičiau atras ne dabar egzistuojančias ateivių civilizacijas, o jų seniai apleistus technologinius statinius. Teoriškai tokių objektų pėdsakai gali būti net Saulės sistemoje.

Tradiciniai paieškų metodai

Iki šiol technologinių civilizacijų pėdsakų paieškos buvo sutelktos į radijo signalus ar kitus aktyvius kosmoso perdavimus. Tačiau šie signalai egzistuoja tik ribotą laiką. Pavyzdžiui, Žemėje laikotarpis, kai žmonija aktyviai siuntė galingus radijo signalus į kosmosą, truko tik apie šimtą metų. Dabartinės ryšio sistemos vis dažniau naudoja technologijas, kurios beveik nesukuria pastebimo radijo spinduliavimo už planetos ribų.

Pasyvių technosignatūrų paieška

Vietoj signalų paieškų mokslininkas siūlo sutelkti dėmesį į vadinamąsias pasyvias technosignatūras. Tai objektai, kurie gali išlikti labai ilgai be nuolatinio jų kūrėjų dalyvavimo. Straipsnyje nagrinėjami trys galimi tokių struktūrų tipai: objektai, neįprastai užstojantys žvaigždės šviesą; milžiniški veidrodžiai, galintys atspindėti ar fokusuoti žvaigždės šviesą; ir objektai, skleidžiantys šviesą su neįprastomis spektro ar poliarizacijos savybėmis.

Technologinių struktūrų ilgaamžiškumas

Net ir tokios struktūros negali egzistuoti amžinai. Pavyzdžiui, Daisono spiečius – hipotetinė sistema iš daugybės dirbtinių objektų, apsupančių žvaigždę ir renkančių jos energiją – be priežiūros ilgainiui prarastų stabilumą. Tai sukeltų susidūrimus, kurie suskaldytų konstrukcijas į vis mažesnius fragmentus.

Galimybės Saulės sistemoje

Toks procesas gali įgyti lavininį pobūdį, primenantį Kesslerio sindromą Žemės orbitoje. Galiausiai megastruktūra gali virsti milžinišku mikroskopinių dalelių debesiu, kurias autorius vadina „technogrūdais“. Šios smulkios dalelės gali palikti savo žvaigždžių sistemą ir keliauti po Galaktiką. Saulės sistema, judėdama aplink Paukščių Tako centrą, nuolat kerta tarpžvaigždinę medžiagą, tarp kurios teoriškai gali būti ir dirbtinės kilmės dalelių.

Lunos potencialas

Autorius mano, kad ypač įdomus objektas tokių pėdsakų paieškai gali būti Mėnulis. Skirtingai nei Žemė, Mėnulis neturi atmosferos, aktyvios geologijos ir erozijos, todėl ant jo paviršiaus nusėdusios tarpžvaigždinės dulkės gali išlikti labai ilgai. Vienas galimų technosignatūrų paieškos krypčių yra Mėnulio regolito analizė, siekiant rasti neįprastų dalelių, galinčių būti seniai sugriautų ateivių megastruktūrų liekanomis.

Šis darbas yra teorinio pobūdžio. Autorius nepatvirtina, kad tokie objektai tikrai egzistuoja, o tik nagrinėja galimas ilgalaikes technosignatūras, kurios galėtų išlikti ilgiau nei bet kokie radijo perdavimai ir todėl turėti daugiau šansų būti aptiktomis.