Ozoninės skylės mastas 2025 metais
2025 metais ozono skylė virš Antarktidos tapo penkta mažiausia nuo 1992 metų. Pagal NASA ir NOAA duomenis, nuo rugsėjo 7 iki spalio 13 dienos jos vidutinis plotas buvo 18,71 mln. km². Tai yra maždaug dvigubai didesnis plotas už kontinentinių Jungtinių Amerikos Valstijų teritoriją.
Ozoninės skylės sezoniškumas ir pokyčiai
Šiais metais ozono skylė pradėjo skaidytis beveik trimis savaitėmis anksčiau nei įprasta per pastarąjį dešimtmetį. Rugsėjo 9 dieną maksimalus skylės dydis siekė 22,86 mln. km², tai yra apie 30% mažiau nei rekordas, užfiksuotas 2006 metais. NASA mokslininkas Polis Niumanas teigia, kad ozono skylės tampa mažesnės ir trumpesnės, o jų atsigavimas siejamas su Monrealio protokolu, apribojusiu ozoną ardančių medžiagų išmetimą.
Ozonosluoksnio vaidmuo ir iššūkiai
Ozonosluoksnis stratosferoje veikia kaip planetinis „saulės kremas“, filtruodamas kenksmingą ultravioletinę spinduliuotę. Chloras ir bromas iš buvusių aerozolių produktų, putų ir šaldymo agentų kyla į stratosferą. Ten, veikiami saulės spindulių, jie sukelia ozono molekulių irimo reakcijas.
Ateities prognozės ir stebėjimas
Prognozuojama, kad antarktinė ozono skylė gali visiškai išnykti iki 2060-ųjų pabaigos. NASA ir NOAA toliau atidžiai stebi situaciją naudodami įvairius palydovus, tokius kaip Aura, NOAA-20/21 ir Suomi-NPP, taip pat žemės paviršiaus ir aerostatinius instrumentus.
