Rekordinis Parker Solar Probe priartėjimas prie Saulės
2024 metų gruodžio 24 dieną Parker Solar Probe pasiekė rekordiškai artimą atstumą nuo Saulės, leisdamas mokslininkams detaliau ištirti šios žvaigždės paslaptis. Šis aparatas užfiksavo retą „apverstos plazmos srauto“ reiškinį, kuris atskleidžia naujas įžvalgas apie Saulės elgesį.
WISPR kamera ir „inflo“ fenomenas
Pagrindinį vaidmenį šiame atradime suvaidino WISPR kamera, kuri stebėjo, kaip koronalinis masės išsiveržimas išmeta į magnetinę medžiagą į tarpplanetinę erdvę. Tačiau dalis šios plazmos grįžta atgal į Saulę, sukuriant „inflo“ fenomeną. Šis reiškinys anksčiau buvo pastebimas tik iš tolimų stebėjimų.
Magnetinio persijungimo procesas
„Inflo“ atsiranda, kai Saulės magnetinės linijos nutrūksta ir vėl susijungia, išlaisvindamos energiją. Šis procesas leidžia daliai magnetinių kilpų ir plazmos ištrūkti į kosmosą, o kitai daliai grįžti atgal, perorganizuojant Saulės koronos struktūrą. Šios žinios yra labai svarbios tobulinant kosminės oro modeliavimą.
Kosminės oro modeliavimas ir saugumas
Parker Solar Probe misijos surinkti duomenys padeda tiksliau modeliuoti Saulės vėjus ir jų poveikį kosminei orui. Tai yra kritiškai svarbu norint apsaugoti mūsų palydovus bei užtikrinti astronautų saugumą. Su šiais naujais atradimais mokslininkai gali geriau suprasti, kaip Saulės išmetimai formuoja kosminę aplinką.
Toliau atskleidžiamos Saulės paslaptys
Nuo 2018 metų rugpjūčio 12 dienos pradėta Parker Solar Probe misija ir toliau atskleidžia Saulės paslaptis. Šiuo metu zondas pasiekė maždaug 6,1 milijono kilometrų atstumą nuo Saulės paviršiaus, leisdamas mokslininkams giliau pažinti mūsų žvaigždės prigimtį.
