Perseverance ant Marso paviršiaus pirmą kartą tiesiogiai išmatavo itin smulkias dulkių daleles
Marso visureigis Perseverance per 1645 Marso dienas ant savo paviršiaus sukaupė dulkių ir pateikė pirmuosius tiesioginius itin smulkių dalelių matavimus pačiame Marso paviršiuje. Tyrimas paskelbtas žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences.
Kalbama apie mažesnes nei 2,5 mikrometro daleles, taip pat apie maždaug 100 nanometrų dydžio frakcijas. Ankstesni matavimai daleles skyrė maždaug iki 3 mikrometrų, o PIXL prietaisas leido nusileisti maždaug visa eile žemiau.
PIXL yra ant manipuliatoriaus sumontuotas rentgeno spektrometras. Jis turi kalibravimo taikinį su teflonu ir bazalto stiklu. Kadangi teflone nėra elementų, kuriuos PIXL galėtų aptikti, bet koks signalas iš šio mėginio reiškia tik ant paviršiaus nusėdusias dulkes.
Šalia SHERLOC taikinyje pritvirtinti penki po 20 mm skafandro medžiagų gabalėliai. NASA juos nusiuntė į Marsą tam, kad stebėtų, kaip šios medžiagos atlaiko paviršiaus sąlygas.
Matavimai parodė, kad ant PIXL teflono ir SHERLOC vektano dulkių dalelių vidutinis dydis buvo apie 2 mikrometrus. Tuo metu ant bazalto stiklo ir SHERLOC teflono gabalėlio aptikta ir maždaug 100-300 nanometrų dydžio dalelių.
Pasak tyrėjų, prie skirtingų paviršių limpa nevienodo dydžio dulkės, nes tai lemia elektrostatika. Dalelės įsielektrina susidurdamos ore, todėl skirtingos medžiagos surenka skirtingas frakcijas.
Marso dulkės, kaip nurodoma tyrime, yra vėjo nugludintos, todėl mažiau abrazyvios nei Mėnulio dulkės. Tačiau cheminiu požiūriu jos laikomos pavojingesnėmis: jose yra sieros, chloro, geležies, daugiau silicio dioksido, taip pat perchloratų ir reaktyvios geležies.
Tyrimo autoriai pažymi, kad organiniai polimerai, tokie kaip teflonas, kurie įprastai naudojami išoriniuose skafandrų sluoksniuose, itin lengvai surenka smulkias dulkes. Dėl to dalį medžiagų ir dangų gali tekti keisti.
Tarp svarstomų sprendimų minimi suitport tipo sprendimai, kai skafandras laikomas modulio išorėje, ir dviejų kamerų šliuzai. Taip pat nurodoma, kad 2025 metų kovą Electrodynamic Dust Shield elektriniais laukais valė stiklą ir radiatorius misijoje Blue Ghost Mission 1, kurią vykdė Firefly.
Pagrindinis darbo autorius Scott VanBommel iš Vašingtono universiteto Sent Luise teigė, kad didesni dulkių gumulai laikui bėgant nusipurto, o pačios smulkiausios dalelės lieka. Būtent tokias, maždaug 100 nanometrų dydžio daleles, ateityje teks stabdyti dar prieš joms patenkant į gyvenamąjį modulį.
