Istorijos Pradžia
Terminas placebo, kilęs iš lotynų kalbos žodžio „placere” reiškiančio „aš patiksiu”, į medicinos žodyną įėjo visai neseniai, tačiau šis reiškinys buvo pastebėtas jau šimtmečius. Senovės gydytojai suprato, kad paciento tikėjimas gydymu vaidina svarbų vaidmenį sveikimo procese. XVIII amžiuje gydytojai kartais skirdavo „netikrus vaistus”, kai tikrų vaistų nebuvo arba jie buvo per brangūs.
1955 metais amerikiečių gydytojas Henry Beecher oficialiai įvedė placebo efekto sąvoką į šiuolaikinę mediciną. Antrojo pasaulinio karo metu, pastebėjęs, kad druskos tirpalo injekcijos, duodamos vietoj trūkstamo morfijaus, padėjo sužeistiems kareiviams įveikti skausmą, nes jie tikėjo, kad tai yra realus skausmo malšinimas.
Kaip Tai Veikia
Tikslios placebo efekto veikimo mechanizmai dar yra tyrinėjami, tačiau mokslininkai sutaria, kad lūkesčiai ir tikėjimas vaidina pagrindinį vaidmenį. Kai manome, kad gauname veiksmingą gydymą, mūsų smegenys gali:
- Išskirti endorfinus – natūralius kūno skausmo malšintuvus, kurie pakelia nuotaiką ir mažina skausmą.
- Aktyvuoti smegenų sritis, susijusias su motyvacija ir atlygiu – viltys pačios turi gydomąją galią.
- Paveikti fizines reakcijas – įskaitant širdies ritmą, kraujo spaudimą ir net imuninę funkciją.
Nuostabūs Faktai
Placebo efektas turi daug įdomių aspektų. Pavyzdžiui, spalva ir forma turi įtakos! Tyrimai rodo, kad mėlynos tabletės yra raminančios, o raudonos – energizuojančios. Didesnės, brangesnės išvaizdos tabletės dažniausiai atrodo „veiksmingesnės”.
Ritualai taip pat sustiprina rezultatus: sudėtingos medicininės procedūros – netgi netikros – dažnai sukelia stipresnius placebo efektus nei paprastos tabletės. Tačiau yra ir tamsioji pusė – nocebo efektas: neigiami lūkesčiai gali pabloginti simptomus, net jei gydymas yra nekenksmingas.
Placebo efektas yra galingas priminimas apie gilią sąmonės, kūno ir tikėjimo sąsają. Tai nėra apgavystė – tai sudėtingas psichobiologinis procesas, atskleidžiantis, koks nuostabus yra žmogaus smegenų potencialas.