Privatus sektorius imasi iniciatyvos kosmose
Kol valstybinės kosmoso agentūros susiduria su biudžeto apribojimais, privatus sektorius žengia į priekį. Buvęs Google vadovas Erikas Šmidtas ir jo žmona Vendė paskelbė apie keturių teleskopų sistemos kūrimą – trijų antžeminių ir vieno kosminio. Projektas finansuojamas per jų organizaciją Schmidt Sciences.
Lazuli – pirmoji privati orbitinė observatorija
Kosminis teleskopas Lazuli taps pirmąja privačia orbitine observatorija istorijoje. Jo veidrodis, kurio skersmuo siekia 3,1 metro, užtikrins 70% didesnį šviesos surinkimo plotą nei Hubble. Aparatą planuojama paleisti iki 2029 metų į mėnulio rezonansinę orbitą su apogėjumi iki 275 000 km. Moksliniai instrumentai apims plačiaekranę kamerą, integralinį spektrografą ir koronografą, skirtą tiesioginiam egzoplanetų vaizdavimui.
Antžeminės sistemos didelės galimybės
Antžeminė sistemos dalis ne mažiau įspūdinga. Argus Array sujungs 1 200 mažos apertūros teleskopų į ekvivalentą 8 metrų instrumento. 8 000 kvadratinių laipsnių matymo laukas leis užfiksuoti visą matomą šiaurinį dangų per sekundes – idealu supernovų blyksnių ir optinių signalų nuo gravitacinių bangų paieškai. Paleidimas numatytas 2028 metais.
Deep Synoptic Array Nevadoje turės 1 656 radijo antenas, kurių skersmuo 1,5 metro, išdėstytas 20 x 16 km plote. Skaičiuojama, kad per pirmą darbo dieną sistema padvigubins žinomą 10 milijonų radijo šaltinių katalogą. Paleidimas – iki 2029 metų.
Kiti projektai
Ketvirtasis elementas, LFAST Arizonoje, bus modulinis spektroskopinis teleskopas, sudarytas iš 20 blokų, ekvivalentiškų 3,5 metrų veidrodžiui.
NASA biudžetų mažinimo kontekste privati iniciatyva atrodo ypač įdomiai. Šmidtas jau įsigijo kosmoso startuolį Relativity Space, kur planuoja paleisti duomenų centrus į orbitą. Panašu, kad buvęs Google vadovas kuria savo kosmoso imperiją.
