Radijoastronomijos iššūkiai
Radijoastronomija, tyrinėdama kosmosą, susiduria su naujais iššūkiais dėl eterio taršos, kurią sukelia palydovai geostacionarinėje orbitoje, esančioje apie 35 786 kilometrus nuo Žemės paviršiaus. Šie palydovai, plačiai naudojami televizijos ir kariniams ryšiams, gali skleisti radijo signalus, kurie trukdo radijo teleskopų atliekamiems stebėjimams.
Tyrimų rezultatai
Australijoje veikianti CSIRO organizacija 2020 metais atliko tyrimą, naudodama Murchison Widefield Array radijo teleskopą, siekdama išsiaiškinti, ar šie palydovai skleidžia nepageidaujamus radijo signalus 72–231 MHz dažnių diapazone. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma geostacionarinių palydovų nesukelia reikšmingų trukdžių radijo astronominiams stebėjimams.
Intelsat 10-02 atvejis
Vis dėlto vienas palydovas, Intelsat 10-02, išsiskyrė savo potencialiai nepageidaujamu spinduliavimu, kuris siekė apie 0,8 mW. Nors šis lygis yra mažesnis nei palydovų, esančių žemutinėje Žemės orbitoje, vis dėlto jis kelia susirūpinimą, ypač atsižvelgiant į būsimas radijo astronomijos misijas.
Ateities perspektyvos
Šie tyrimų rezultatai yra ypač svarbūs ruošiantis Square Kilometre Array (SKA) projektui, kuris bus dar jautresnis bet kokiam radijo triukšmui, nes dirbs žemesniuose dažnių diapazonuose. Nauji duomenys leis tiksliau prognozuoti galimus trukdžius ir imtis veiksmų jiems sumažinti, ypač augant palydovų skaičiui.
