Įžanga
Astronomai sugalvojo naują būdą, kaip kosminį teleskopą James Webb priversti matyti tai, kas anksčiau buvo nematoma. Šis metodas, ilgą laiką naudotas radioastronomijoje juodųjų skylių stebėjimui, dabar pritaikytas žemės tipo planetų paieškai. Įdomiausia tai, kad šiam metodui nereikia jokių naujų stebėjimų.
Radioastronomijos triukas
Radioastronomijoje egzistuoja esminė problema: radiobangos yra tokios ilgos, kad norint gauti aiškų vaizdą reikėtų antenos, kurios skersmuo siektų dešimtis kilometrų. Todėl mokslininkai rado sprendimą – jie pastatė dešimtis antenų didelėje teritorijoje ir išmoko sinchronizuoti jų signalus. Kosminio objekto radiobangos pasiekia kiekvieną anteną skirtingu laiku, ir pagal šį skirtumą visas masyvas tampa viena virtualia antena milžiniško dydžio.
Naujas KPI metodas optiniams teleskopams
Optiniams teleskopams šie triukai atrodė nereikalingi, nes matomos šviesos bangos ilgis matuojamas nanometrais, o ne metrais. Tačiau mokslininkai nusprendė radioastronomijos triuką pritaikyti kitaip. Naujas KPI metodas ima jau paruoštą vaizdą ir matematiškai jį suskaido į virtualius signalus. James Webb teleskopo septynios veidrodžių dalys vaizduojamos kaip atskiri imtuvai, naudojant Furjė transformacijas ir perkorėliaciją vaizdas surenkamas iš naujo, kaip ir su radijo signalais.
Metodo privalumai
Kodėl verta ardyt kokybišką vaizdą, kad jį vėl surinkt? Interferometrija turi neįtikėtiną gebėjimą: ji labai gerai išskiria artimus šviesos šaltinius. Jei žvaigždė su planeta yra taip arti, kad jungiasi į vieną tašką, metodas gali juos atskirti.
Pirmieji sėkmingi testai
Pirmieji testai su infraraudonųjų spindulių instrumentu MIRI davė įspūdingus rezultatus. Pavyko „pamatyti” objektus per 200 milisekundžių nuo žvaigždės – tai keturis kartus arčiau nei įprastinė fotografija leidžia. Tokiu atstumu yra žemės tipo planetos gyvenamojoje zonoje aplink saulės tipo žvaigždes.
Atradimai ir perspektyvos
Mokslininkai sėkmingai aptiko keturis žinomus palydovus aplink baltuosius ir rudus nykštukus. Kontrastas siekė 5-6 žvaigždžių dydžius – pakanka, kad būtų atskirtas planetos gigantės šalia blankios žvaigždės. Paslaptis slypi tame, kad tūkstančiai Webb archyvinių nuotraukų gali būti iš naujo analizuojamos tiesiog dabar.
