Saturno magnetinis skydas nustebino mokslininkus
Saturnas, kaip ir daugelis kitų planetų su magnetiniu lauku, yra apsuptas nematomu burbulu – magnetosfera. Šis skydas atspindi Saulės išmetamus įkrautus daleles, apsaugodamas planetą nuo jų poveikio. Tačiau šis burbulas turi silpną vietą – kaspus, arba piltuvo formos angas, esančias prie planetos polių. Per šias angas Saulės dalelės vis tiek gali patekti į atmosferą.
Nauji atradimai apie Saturno kaspą
Lankasterio universiteto tyrėjai, analizuodami Cassini zondo duomenis, surinktus 2004-2010 metais, nustatė, kad Saturno kaspas yra neįprastoje vietoje. Vietoj įprastos pozicijos prie poludienio, kaspas buvo nukreiptas link popietinės ir net vakarinės planetos pusės – vidutiniškai tarp 13:00 ir 15:00, o kartais net iki 20:00 vietos laiku.
Saturno sukimosi greitis ir magnetosferos ypatumai
Saturnas sukasi labai greitai – viena diena ten trunka tik 10,7 valandos, mažiau nei pusę Žemės dienos. Be to, planetos magnetosfera yra prisotinta jonizuotų dalelių, kurias išmeta Saturno palydovas Enceladas per savo geizerius. Dėl šių veiksnių sukimosi jėgos pradeda dominuoti prieš Saulės vėjo spaudimą, todėl kaspas juda kartu su besisukančiu magnetiniu lauku, tarsi vanduo sukamoje kibiroje.
Kaspų padėties įtaka poliariniams reiškiniams
Kaspų padėtis tiesiogiai veikia magnetinio persijungimo vietą – sprogstamą procesą, kuris pagreitina daleles iki didžiulių energijų. Būtent šis procesas sukelia poliarinius švytėjimus, ir dabar aišku, kodėl Saturne jie pasireiškia visai ne ten, kur Žemėje.
Greitai besisukančių planetų magnetiniai ypatumai
Šis atradimas patvirtina seną hipotezę, kad greitai besisukantys dujiniai milžinai, tokie kaip Saturnas, gyvena pagal visiškai kitokius magnetinius dėsnius nei mažesni uoliniai pasauliai, tokie kaip mūsų Žemė.
