Saulės sistemos judėjimo greičio atradimai
Pastarieji tyrimai atskleidė, kad Saulės sistema gali judėti per kosmosą daugiau nei tris kartus greičiau nei buvo manyta. Šis atradimas gali turėti esminės įtakos kosmologijos standartiniam modeliui, kuris aprašo Visatos struktūrą, sudėtį ir evoliuciją.
Tyrimų metodai ir naudojamos technologijos
Norėdami įvertinti Saulės sistemos greitį, mokslininkai analizavo tolimų radiogalaktikų pasiskirstymą. Šioms analizėms buvo pasitelktos Europos radioteleskopų tinklas LOFAR kartu su kitais dviem dideliais dangaus tyrimais: NVSS ir RACS-low. Skaičiuodami nedidelius radiodžerinių šaltinių kiekio skirtumus priešinguose dangaus kryptimis, mokslininkai galėjo nustatyti mūsų judėjimą.
Tyrimo rezultatai ir jų reikšmė
Bielfeldo universiteto mokslininkas Lukasas Bėmė teigia, kad tyrimų rezultatai rodo, jog tokio „kosminio priešpriešinio vėjo” amplitudė yra apie 3,7 karto didesnė nei prognozuoja standartinė kosmologija. Tai prieštarauja įprastoms nuostatoms ir verčia peržiūrėti daugelį prielaidų apie Visatos vienalytiškumą.
Tyrimo patikimumas ir ankstesnių rezultatų atitikimas
Tyrimo rezultatai buvo publikuoti žurnale Physical Review Letters ir rodo statistinį reikšmingumą viršijantį 5σ. Šie duomenys taip pat atitinka ankstesnius infraraudonuosius dipolio matavimus, kurie parodė nedidelę tolimesnių radiodžerinių šaltinių persvarą mūsų judėjimo kryptimi, palyginti su priešinga kryptimi. Tai dar labiau patvirtina efekto tikrovę, o ne matavimo klaidą.
