Merkurijus
Merkurijus yra arčiausiai Saulės esanti planeta, todėl jo paviršius patiria ypač aukštą temperatūrą. Tai mažiausia Saulės sistemos planeta, pasižyminti itin plona atmosfera, todėl dienos ir nakties temperatūros skirtumai yra milžiniški.
Venera
Venera, dažnai vadinama Žemės seserimi dėl panašaus dydžio ir sudėties, turi tirštą atmosferą, kurią daugiausia sudaro anglies dioksidas. Tai planeta su itin stipriu šiltnamio efektu, todėl jos paviršiaus temperatūra yra viena aukščiausių Saulės sistemoje.
Žemė
Žemė yra unikali dėl savo gyvenamosios aplinkos. Tai vienintelė žinoma planeta, kurioje egzistuoja vanduo skystu pavidalu ir gyvybė. Žemė turi įvairią klimatą ir ekosistemas, kurios palaiko milijonus gyvų organizmų rūšių.
Marso raudonasis paviršius
Marsas, dar vadinamas Raudonąja planeta dėl savo geležies oksidų prisotinto paviršiaus, yra viena iš labiausiai tyrinėjamų planetų. Mokslininkai domisi galimybe, kad ten kadaise galėjo egzistuoti gyvybė.
Jupiteris
Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta, žinoma dėl savo įspūdingo dydžio ir spalvingų debesų juostų. Jis turi didžiulį magnetinį lauką ir daugybę palydovų, iš kurių garsiausias yra Europa, potencialiai turinti požeminį vandenyną.
Saturnas
Saturnas garsėja savo nuostabiais žiedais, kurie yra sudaryti iš ledo ir uolienų dalelių. Saturno atmosferoje vyrauja stiprūs vėjai ir audros, o jo palydovai, tokie kaip Titanas, domina mokslininkus dėl savo atmosferos ir paviršiaus struktūrų.
Uranas
Uranas išsiskiria tuo, kad jis sukasi apie savo ašį beveik horizontaliai, todėl jo metų laikai yra labai ilgi. Uranas turi silpnai matomus žiedus ir atmosferą, kurioje vyrauja metanas, suteikdamas planetai mėlyną atspalvį.
Neptūnas
Neptūnas yra tolimiausia Saulės sistemos planeta, žinoma dėl savo ryškaus mėlyno atspalvio, kurį sukelia metano buvimas atmosferoje. Jis turi stiprius vėjus ir audras, o jo pagrindinis palydovas Tritonas yra vienas iš šalčiausių objektų Saulės sistemoje.