Atradimas Kinijoje: keturios akys seniausiuose stuburiniuose
Mokslininkai ištyrė fosilijas iš pietų Kinijos ir aptiko, kad seniausi žinomi stuburiniai – bežandės žuvys, gyvenusios prieš 518 milijonų metų – turėjo dvi poras akių. Dvi didesnės akys buvo išsidėsčiusios galvos šonuose, o dvi mažesnės – tarp jų, arčiau centro.
Šios mažesnės akys nebuvo rudimentinės – jos turėjo lęšius ir šviesą sugeriančius pigmentus, leidžiančius formuoti vaizdą. Tai rodo, kad šios akys buvo funkcionalios ir svarbios šių gyvūnų išlikimui.
Fosilijų išsaugojimo stebuklas
Fosilijos, priklausančios dviem rūšims – Haikouichthys ercaicunensis ir bevardžiam millokunmingiidui, buvo rastos garsioje Čengdziango vietovėje. Minkštos audinių dalys, kaip akys, retai išlieka fosilijose, todėl šis atradimas yra ypatingas.
Keturios akys – evoliucinis privalumas
Kambro periode, kai vandenyne pradėjo atsirasti dideli plėšrūnai, papildoma akių pora mažiems, minkštakūniams gyvūnams be žandikaulių suteikė platesnį regėjimo lauką ir daugiau šansų laiku pastebėti pavojų.
Laikui bėgant, šios vidurinės akys nustojo formuoti vaizdą. Kai kurios šiuolaikinės ropliai, varliagyviai ir žuvys vis dar turi vadinamąją temeninę akį, kuri reaguoja į šviesą. Žmonėms šioje vietoje yra kankorėžinė liauka, kuri gamina melatoniną ir reguliuoja miegą. Prieš pusę milijardo metų tai buvo pilnavertis regėjimo organas!
